VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Neatmetama galimybė, kad Lietuva gali gauti Baltarusijos energiją latviškoje pakuotėje, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį neatvyko į susitikimą su Estijos ir Latvijos lyderiais Kersti Kaljulaid ir Egiliu Levitu. Atsisakymas buvo susijęs su Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) klausimu.
Lietuvos vadovo spaudos tarnyba pažymėjo, kad prieš susitikimą tarp energetikos ir ekonomikos ministrų nebuvo pasiektas trišalis susitarimas dėl elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.
Ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Meževičius priminė, kad tarp Baltijos šalių egzistuoja daug prieštaravimų, tačiau nesutarimų simboliu tapo situacija su Baltarusijos AE.
"Reikalas tas, kad pramonė Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje susilpnėjo, tačiau buitinių vartotojų netapo pastebimai mažiau, o pats buitinis vartojimas padidėjo. Žinoma, yra aprūpinimo energija problema. Savų pajėgumų nepakanka. <...> Blaivūs žmonės, o jų daugiausia Estijoje ir Latvijoje, puikiai supranta, kad nebūna blogos ar geros elektros. Baltarusių ar rusų — tai ne taip jau svarbu, tačiau garsiai apie tai nesakoma. Pagal nutylėjimą viskas, kas yra iš Rytų, arba, Baltarusijos atveju, iš pietų, viskas yra blogai", — pasakė jis.
Meževičius pareiškė, kad Latvija faktiškai siūlo save kaip energijos centrą, ir Lietuva tokiu būdu gali gauti Baltarusijos energiją latviškoje pakuotėje, o tai netinka Vilniui.
"Lietuvoje yra daug žmonių, kurie nėra pasirengę aptarti jokių rytų elektros energijos naudojimo klausimų. Štai iš čia ir kyla problemos, kurias mes su jumis matome", — pabrėžė jis.
Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE
Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.
Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.
Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.
Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.