Garsiai paskelbtas eilinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas apgailėtinai žlugo. Susitikime trijų Baltijos šalių prezidentai turėjo aptarti regioninio saugumo klausimus, kovos su koronavirusu priemones, parengti bendrą poziciją visos Europos klausimais, taip pat susitarti dėl bendro atsisakymo pirkti elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės.
Astravo lūžis
Tai buvo paskutinis darbotvarkės punktas, kuris tapo Vilniaus, Rygos ir Talino santykių pažaidos akmeniu. Jau kurį laiką Lietuvos raginimai pasirašyti bendrą memorandumą "prieš BelAE" lieka be latvių ir estų konkretaus atsakymo.
Reikalas tas, kad Lietuva priešais visą Europos garvežį įstatymų leidybos lygmeniu skubėjo atsisakyti pirkti elektrą, pagamintą Astravo AE reaktoriuose. Taigi, ji atėmė iš savęs netgi iliuzinę galimybę gauti naudos iš pigios Baltarusijos elektros.
Estai, garsėjantys savo lėtumu ir apdairumu, neleido sau tokios beprotybės. O latviai, pasiėmę skaičiuoklę ir apskaičiavę ateinančiais metais planuojamas įplaukas ir išlaidas, matyt, nusprendė visgi pirkti pigią elektros energiją iš Baltarusijos atominės elektrinės.
"Iki Baltijos šalių vadovų susitikimo energetikos ar ekonomikos ministrams nepavyko pasiekti trišalio susitarimo dėl atnaujintos elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos", — teigė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Ir teisingai: kam gaudyti vėją laukuose, kai viskas jau aišku.
Kas labiau didžiuojasi nei kiti?
Neseniai ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad Lietuva nesiruošia "užlaužti rankų" Latvijai ir Estijai dėl ginčytino požiūrio į Baltarusijos atominės elektrinės klausimą. Bet prezidentas Gitanas Nausėda, matyt, ruošiasi. Kaip kitaip galima suprasti tokį demaršą aukščiausiu lygiu?
Ir po šio atviro spjūvio į savo kolegas Nausėda tikisi, kad Latvijos ir Estijos prezidentai nusispjaus į savo pasididžiavimą ir atšliauš pas lietuvius atsiprašinėti? Manau, kad ne. Ir garsioji Baltijos vienybė liks tik geopolitikoje, paremtoje tiesiogine rusofobija. Ir net tai nėra faktas.
Lenkijos-Vokietijos-Suomijos žymeklis
Lietuva geopolitikos orbitoje visada buvo siejama su Lenkija, Latvija su Vokietija, o Estija su Suomija. Taigi, būtent šių pirmaujančių Europos valstybių santykiai su Rusija greičiausiai artimiausiu metu nulems Rusijos ir Estijos, Rusijos ir Latvijos bei Rusijos ir Lietuvos santykius.
Vilnius taps agresyvios Varšuvos farvateriu, kuris traukia sau ES viršenybės antklodę. Bet ji vis dar priklauso Vokietijai, kuriai jaučia potraukį Ryga. O lėta, galbūt todėl ir pati sėkmingiausia iš trijų kaimynų Estija vis dažniau derina savo poziciją su Helsinkiu.
Gali būti, kad straipsnio autorius klysta. Kaip sakoma, laikas parodys.
Rūmų krizė
Tačiau Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos elgesys pastaraisiais metais kelia vis daugiau mįslių. Nerimą kelia jo tik tam tikros politinės jėgos — konservatorių, kurie laikosi priešiškos pozicijos prieš BelAE ir renka politinius dividendus Seimo rinkimų išvakarėse, — palaikymas.
O dar nuolatiniai jo išpuoliai prieš susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, kuris, matyt, labai prispaudė kažkieno uodegą, tirdamas savo pirmtako, konservatorių numylėtinio Roko Masulio, tamsius reikaliukus.
Bet pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas turi būti nešališkas asmuo. Atkaklumas, su kuriuo Nausėda beveik visais klausimais puola valdančiąją koaliciją, nepalieka jokių abejonių, kad joks jis taikdarys.
Matyt, į tai atkreipė dėmesį ir Gitano Nausėdos administracija. O kaip kitaip paaiškinti trijų pagrindinių prezidento patarėjų atsistatydinimą iš pareigų vienu metu? Vienu metu iš pareigų pasitraukia patarėjas gynybos klausimais Jonas Žukas, patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė bei ryšių su visuomene grupės vadovas Aistis Zabarauskas.
Yra apie ką pagalvoti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
