VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę telefonu kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Šarliu Mišeliu (Charles Michel), praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Pokalbis buvo skirtas liepos mėnesį numatyto EVT posėdžio darbotvarkei, susijusiai su derybomis dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo instrumento, aptarti.
Lietuvos vadovas pakartojo nuostatą, kad Lietuva tikisi teisingo ES daugiamečio biudžeto ir objektyviais, krizės padarinius atspindinčiais kriterijais paremto Europos ekonominiam atsigavimui skirto finansinio instrumento. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad naujasis finansinis instrumentas nebūtų kuriamas Daugiametės finansinės programos finansavimo sąskaita.
"Svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams", — sakė prezidentas. Taip pat šalies vadovas pažymėjo, kad ES privalo laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti tinkamą finansavimą Ignalinos AE uždarymui ir Kaliningrado tranzito programos įgyvendinimui.
Prezidento nuomone, būtina siekti sąžiningo naštos pasidalijimo ES biudžeto pajamų srityje bei atsisakyti šiuo metu taikomo įmokų į ES biudžetą korekcijų mechanizmo.
Pokalbio metu prezidentas taip pat atkreipė EVT Pirmininko dėmesį į Rusijos pastangas perrašyti istoriją, reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir slaptuosius protokolus.
"Bendromis pastangomis Europoje turime užkirsti kelią Rusijos bandymams suklaidinti Vakarų visuomenę ir kvestionuoti tarptautinės teisės pagrindus", — teigė prezidentas.
Šalies vadovas ir EVT Pirmininkas aptarė branduolinės saugos klausimus ES kaimynystėje. Prezidentas pažymėjo, kad 2019 metų gruodį Europos vadovų sutartos išvados, jog visi trečiosiose šalyse esantys įrenginiai turi atitikti aukščiausius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, privalo būti įgyvendintos, o elektra, pagaminta nesaugiose elektrinėse, neturi patekti į ES vidaus rinką.
EVT Pirmininkas pabrėžė, kad branduolinės saugos klausimai yra itin svarbūs visai Europos Sąjungai, ir artimiausiu metu ketina šiais klausimais kreiptis į Baltarusijos prezidentą.
Molotovo-Ribentropo paktas
Anksčiau Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų užsienio reikalų komitetai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir kitas Rusijos Federacijos institucijas su raginimu sustabdyti įstatymo projekto svarstymą, pagal kurį siūloma sovietų nutarimą dėl Molotovo-Ribentropo pakto pripažinti negaliojančiu Rusijos Federacijoje.
Dokumente pažymima, kad nepuolimo paktą tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, įskaitant slaptą papildomą protokolą, būtų teisinga pripažinti "būtinu sovietų vadovybės žingsniu, kurį nulėmė siekis apsaugoti TSRS nacionalinius interesus ir jos saugumą".
Įstatymo projekte sakoma, kad protokole nebuvo numatytas Lenkijos padalijimas, Besarabijos, Bukovinos ir Baltijos šalių įstojimas į TSRS.
Bendrame kreipimesi atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujo įstatymo projektu bandoma "pateisinti tarptautinius santykius, pagrįstus smurtu prieš mažesnes kaimynines šalis, o tai faktiškai įtvirtina dabartinę Rusijos Federacijos politiką Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos atžvilgiu ir atveria kelią kitiems galimiems tarptautinės teisės pažeidimams".
Lietuvoje aštriai kritikuojamas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigiant, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą". Be to, Baltijos šalių vadovybė vykdo rusofobinę politiką ir kritikuoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.