VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Valdančiąją koaliciją Seime sudarančių frakcijų seniūnai kreipėsi į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, Liberalų sąjūdį ir "Sąjūdį prieš Astravo AE" prašydami atsakyti į klausimus dėl galimai neskaidrių veiksmų, rašoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pranešime žiniasklaidai.
Pranešime teigiama, kad abejonių kilo dėl galimai neteisėto rinkimų kampanijos finansavimo, kai rinkimuose dalyvaujantys politikai lėšas renka ne į rinkimams skirtas sąskaitas, bet į prieš pat rinkimų kampanijos pradžią įsteigtos asociacijos kasą.
Koalicija nusprendė kreiptis po to, kai birželio 29 dieną, portale delfi.lt publikuotas straipsnis "Slaptieji protokolai išduoda šešėlinių kardinolų planus", kuriame pateikta informacija, susijusi su šių partijų lyderiais bei jų veikla asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE".
"Kadangi po vakar dienos tiek konservatoriai, tiek liberalai tyli, o paviešintuose protokoluose pateikta informacija apie į Seimą kandidatuojančių politikų vykdomą finansinės paramos rinkimą Seimo rinkimų kampanijos metu, bendradarbiavimą su Konstitucinio Teismo pirmininku Žalimu, kelia abejonių dėl veiklos skaidrumo ir, atskirais atvejais, turi politinės korupcijos požymių, koalicijai priklausančios frakcijos prašo išsklaidyti visuomenėje kilusias abejones bei atsakyti į klausimus", — sako koalicijos tarybos pirmininkas Ramūnas Karbauskis
Jis pateikia klausimus minimų partijų ir asociacijos vadovams, kuriuose prašo pateikti paviešintuose protokoluose minimą asmenų, į kuriuos bus kreiptasi finansinės paramos sąrašą, nurodyti į kuriuos iš šių asmenų jau yra kreiptasi ir dėl kokio paramos dydžio yra susitarta.
Taip pat prašoma pateikti informaciją, kaip vyko susitikimas su Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu Janulevičiumi ir dėl kokių finansavimo sumų susitarta ir kam šie pinigai planuojami panaudoti.
"Kas sieja Žygimantą Pavilionį ir protokoluose pavardėmis neįvardintus asmenis iš Kubos, su kuriais buvo tariamasi dėl finansinės paramos? Ar tai tie patys asmenys, kurie 2019 metų pabaigoje buvo atvykę į Lietuvą ir bandė stabdyti ES ir Kubos sutarties ratifikavimo procesą? Jei taip, ar nemanytumėte, kad finansinė parama tokiu atveju yra trakuotina kaip politinė korupcija, kada už politinę paslaugą (bandymą blokuoti ES geopolitiškai reikšmingą sutartį, kuria Kubos orientaciją bandoma pakreipti Vakarų, o ne Rusijos erdvės, kryptimi) yra gaunami pinigai iš suinteresuotų šalių?" — toliau klausia Karbauskis.
Be to, klausiama kokia lėšų, dėl kurių gavimo Sąjūdis tariasi su asmenimis iš Kubos, kilmė ir ar ji yra teisėta ir nekelianti abejonių, ypač įvertinus, kad pinigų prašoma prieš Seimo rinkimus, jau vykstant politinei kampanijai.
Taip pat minėtų asmenų pasiteirauta, ar jų manymu tokia praktika, kada politikams atsilyginama už politinius veiksmus, kurie kitose valstybėse, kurios siekia išsilaisvinti nuo finansinės, politinės ir kitokios priklausomybės, kaip Kuba nuo Rusijos, trukdo plėstis demokratijai, nekelia grėsmės Lietuvos ir tos šalies nacionaliniam saugumui. Ir kodėl TS-LKD mano, kad Kuba neturi tapti nepriklausoma ir demokratiška valstybe ir Lietuva tam gali sutrukdyti nepasirašydama ES ir Kubos sutarties.
Taip pat prašoma paaiškinti, kokių teisės aktų ar kreipimųsi į Konstitucinį Teismą projektus šioms partijoms bei "Sąjūdžiui prieš Astravo AE" padėjo parengti Konstitucinio Teismo pirmininkas? Ar yra žinoma, kad Konstitucinio Teisėjai, siekdami išlaikyti nešališkumą bei objektyvumą, negali viešai reikšti nuomonės tais klausimais, kurie gali būti nagrinėjami Teisme, o tuo labiau — dalyvauti politinių partijų, politinių organizacijų bei kitoje politinėje veikloje.
"Ar nemanote, kad pažeisdami šį reikšmingą Konstitucinio Teismo teisėjus saistantį principą, darėte neteisėtą poveikį Teismui bei prašėte iš Teismo pirmininko atlikti neteisėtus veiksmus?" — klausiama kreipimesi.
Anksčiau Lietuvoje atsirado nauja visuomeninės organizacija "Sąjūdis prieš Astravo AE".
Tarp organizacijos steigėjų — profesorius Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, signataras Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti.
Pasak steigėjų, organizacija sieks, kad Lietuva ir ES imtųsi visų diplomatinių ir politinių priemonių atominės elektrinės saugumui užtikrinti, o Astravo AE elektros energija nepatektų į ES rinką.
Nepaisant to, kad pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių planuojama atidaryti jau šiemet, organizacija ketina sustabdyti tolesnę Astravo AE plėtrą arba siekti, kad atominei elektrinei būtų parinkta kita, "saugi" vieta.
Birželio 29 dieną po žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio LVŽS frakcijos narys Arvydas Nekrošius traukėsi iš asociacijos "Sąjūdis prieš Astravo AE". Pasak Nekrošiaus, eiliniai asociacijos nariai net nebūdavo kviečiami ir įtraukiami į aktualių klausimų sprendimą arba jų dalyvavimas buvo tik formalus. Tai, anot jo, tik dar kartą patvirtina, kad "Sąjūdis prieš Astravo AE" pirmiausia siekia politinių, o ne visuomeninių tikslų ir yra labiau orientuotas į artėjančius rinkimus, nei į Lietuvos valstybės ir žmonių interesų atstovavimą.
Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės
Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus. Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, ir kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.
Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.
Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.
Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare "Sputnik Lietuva" pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia — ir be pinigų įplaukų.