VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą bei nepalaiko kritikos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook.
Kaip pažymėjo šalies vadovas, Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones, kurios turės būti aktyvuotos nuo pat AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai.
Anot Nausėdos, Lietuva, siekdama kontroliuoti savo elektros sistemą ir elektros prekybą, privalo kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą.
"Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš "nešvarių" elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu", — teigė Nausėda.
Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.
"Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą", — teigė šalies vadovas.
Trečiadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dėl Astravo atominės elektrinės galimi trys scenarijai.
"Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas — susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną", — teigė Vaičiūnas.
Anot jo, susitarimas dėl to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, vis dar procese, todėl dėl to galima diskutuoti.
Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų teigimu, ministro Vaičiūno siūloma Baltijos šalių politine deklaracija bandoma apgaulingai įtvirtinti Baltarusijoje pagamintos energijos kaip techninio elektros srauto perdavimą per Lietuvos tinklus į Latviją, o iš ten kaip komercinę elektrą neva pagamintą Dauguvos kaskadose Lietuva ją pirks rinkoje ir savižudiškai finansuos būsimų BAE blokų statybą.
Sąjūdis pakvietė Lietuvos politines partijas pasmerkti "itin šiurkštų jų politinės valios paniekinimą, įstatymo laužymą ir Seimo rezoliucija išreikštos parlamento valios ignoravimą".
Sąjūdis prieš Astravo AE taip pat pareikalavo Lietuvos Vyriausybės pateikti visą informaciją apie pritarimą šiai deklaracijai ir spręsti dėl Energetikos ministro Vaičiūno politinės atsakomybės ir jo atsistatydinimo. Sąjūdžio teigimu, tokį ministro žingsnį galima vertinti kaip įperšamą Lietuvos kapituliaciją neturint nei Seimo, nei prezidento mandato.
Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės
Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus. Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.
Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.
Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.
Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.
