1 / 13
Ypač įspūdingai žaibavimas atrodo nakties danguje.
© Sputnik / Denis Murin
/ 2 / 13
Nuotraukoje: žaibuoja aplink Kristaus statulą Rio de Žaneire.
© AFP 2023 / Yasuyoshi Chiba
3 / 13
Beje, žaibuoja ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos planetose — Veneroje, Jupiteryje, Saturne ir Urane. Nuotraukoje: žaibas virš Turkijos sostinės Ankaros.
CC BY-SA 3.0 / Smyr1 / Ankara Lightning
4 / 13
Nuotraukoje: žaibas virš Partenono Atėnuose.
© AFP 2023 / Aris Messinis
5 / 13
Tarp žaibų yra ir "čempionų". Ilgiausias išlydis buvo užfiksuotas Oklahomoje — 321 kilometras. O ilgiausiais savo trukme žaibas buvo užfiksuotas Alpėse, blyksnių trukmė siekė 7,74 sekundės.
© AP Photo / Joseph Kaczmarek
7 / 13
Dažniausiai žaibai susidaro kamuoliniuose debesyse — tada jie vadinami audringais žaibais. Kartais šios elektros iškrovos susidaro lietaus debesyse ir net ugnikalnių išsiveržimų, tornadų ir smėlio audrų metu.
© AFP 2023 / Kazuhiro Nogi
8 / 13
Nuotraukoje: žaibas virš Paryžiaus Eifelio bokšto.
© Depositphotos.com / Taysaev
9 / 13
Žaibai susidaro ne tik apatiniuose atmosferos sluoksniuose, bet ir viršutiniuose — ten jie nėra labai gerai ištirti.
10 / 13
Beje, žaibai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose turi labai neįprastus pavadinimus: "elfai", "džetai" ir "spritai".
11 / 13
Nuotraukoje: žaibas virš Sassi di Matera, istorinio Italijos miesto — Materos — centro.
CC BY-SA 3.0 / Bobmorse59 / I Sassi di Matera
12 / 13
Dažniausiai žaibuoja tropikuose. Labiausiai "žaibiška" vieta yra Kifukos kaimas kalnuose, Kongo Demokratinės Respublikos rytuose. Viename kvadratiniame kilometre per metus vidutiniškai fiksuojami 158 žaibai. Nuotraukoje: žaibas virš Madrido, Ispanijoje.
CC BY-SA 3.0 / AwOiSoAk KaOsIoWa / God's wrath - panoramio
13 / 13
Nuotraukoje: žaibas virš Dubajaus Burdž Chalifos. Burdž Chalifa yra 828 metrų aukščio aukščiausias pasaulyje dangoraižis.
© Depositphotos.com / Jag_cz