
Ypač įspūdingai žaibavimas atrodo nakties danguje.

2/13
© AFP 2023 / Yasuyoshi Chiba
Nuotraukoje: žaibuoja aplink Kristaus statulą Rio de Žaneire.

Beje, žaibuoja ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos planetose — Veneroje, Jupiteryje, Saturne ir Urane. Nuotraukoje: žaibas virš Turkijos sostinės Ankaros.

4/13
© AFP 2023 / Aris Messinis
Nuotraukoje: žaibas virš Partenono Atėnuose.

5/13
© AP Photo / Joseph Kaczmarek
Tarp žaibų yra ir "čempionų". Ilgiausias išlydis buvo užfiksuotas Oklahomoje — 321 kilometras. O ilgiausiais savo trukme žaibas buvo užfiksuotas Alpėse, blyksnių trukmė siekė 7,74 sekundės.

Nuotraukoje: žaibas virš Londono.

7/13
© AFP 2023 / Kazuhiro Nogi
Dažniausiai žaibai susidaro kamuoliniuose debesyse — tada jie vadinami audringais žaibais. Kartais šios elektros iškrovos susidaro lietaus debesyse ir net ugnikalnių išsiveržimų, tornadų ir smėlio audrų metu.

8/13
© Depositphotos.com / Taysaev
Nuotraukoje: žaibas virš Paryžiaus Eifelio bokšto.

Žaibai susidaro ne tik apatiniuose atmosferos sluoksniuose, bet ir viršutiniuose — ten jie nėra labai gerai ištirti.

Beje, žaibai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose turi labai neįprastus pavadinimus: "elfai", "džetai" ir "spritai".

Nuotraukoje: žaibas virš Sassi di Matera, istorinio Italijos miesto — Materos — centro.

Dažniausiai žaibuoja tropikuose. Labiausiai "žaibiška" vieta yra Kifukos kaimas kalnuose, Kongo Demokratinės Respublikos rytuose. Viename kvadratiniame kilometre per metus vidutiniškai fiksuojami 158 žaibai. Nuotraukoje: žaibas virš Madrido, Ispanijoje.

13/13
© Depositphotos.com / Jag_cz
Nuotraukoje: žaibas virš Dubajaus Burdž Chalifos. Burdž Chalifa yra 828 metrų aukščio aukščiausias pasaulyje dangoraižis.