VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Po penkias paras vykusių diskusijų Briuselyje baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo etapas, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Derybose respublikos delegacijai vadovavęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad ES daugiametis biudžetas įgalins įgyvendinti Gerovės valstybės raidos kelią.
"Derybose siekiau, kad inovacijų ir žalinimo tikslų įgyvendinimui būtų užtikrintas tinkamas ES finansavimas tiek iš tradicinėmis politikomis vadinamų — sanglaudos ir žemės ūkio politikų — tiek iš naujai kuriamo ES Gaivinimo ir atsparumo instrumento", — pasakė prezidentas.
Palyginti su ankstesne finansine perspektyva, 2021–2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau. Bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš keturi eurai ES paramos.
"Tai yra unikali galimybė Lietuvai investuoti lėšas į valstybės modernizaciją ir mūsų visų ateitį", — pasakė prezidentas.
Sanglaudos politikai įgyvendinti Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų.
"Ypač svarbu pažymėti, kad atsižvelgta į mūsų nuosekliai keltą klausimą dėl Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimo įtakos šalies ekonomikos raidai", — pažymėjo valstybės vadovas.
Žemės ūkiui finansuoti bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų. Prezidentas pabrėžė, kad palyginti su ankstesne finansine perspektyva, šiems poreikiams skirta daugiau kaip 400 mln. eurų tiesioginėms išmokoms, tai leis sparčiau užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams ES vidaus rinkoje.
ES taip pat skyrė 490 milijonų eurų Lietuvai Ignalinos AE uždarymo projektui ir 189 milijonus eurų Kaliningrado specialiajai tranzito schemai finansuoti.
Be to, kaip pabrėžė Nausėda, iš ES biudžeto "Rail Baltica" geležinkelio plėtrai buvo skirta papildomai 1,4 milijardo eurų. Lietuvos pastangomis išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
Lietuvos prezidentas pareiškė, kad ES valstybių narių vadovai sutarė dėl vieningo ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų. Šios lėšos bus naudojamos ekonomikos atsigavimui, struktūrinių reformų įgyvendinimui, inovacijoms, skaitmeninimui, žalios Lietuvos kursui.
Kovai su klimato kaita iš Teisingo perėjimo fondo numatyta 243 milijonų eurų tiems regionams, kurie susidurs su didžiausiais šioje srityje iššūkiais.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 6,8 proc. nuo Lietuvos BNP arba 3 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.
Prezidentas pareiškė, kad pasibaigus deryboms laukia naujas svarbus etapas — ES lėšų skaidrus ir efektyvus investavimas, kuris kurtų aukštesnę pridėtinę vertę Lietuvos žmonėms.
Praėjusį penktadienį prasidėjęs aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje tapo vienu ilgiausių Sąjungos istorijoje. Jis nusileido tik 2000 metais Nicoje vykusiam susitikimui, kuris truko penkias dienas.
Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, Europos Sąjungoje BVP šiemet sumažės 8,3 proc. Manoma, kad 2021 metais BVP augs 5,8 proc.