Europos Pagrandukas
ES šalių vadovų susitikime Briuselyje Europos vadovai dalins pyragą, kurį dar tik ruošiasi iškepti. Ir norint jį iškepti, kiekvienas turi įmesti savo grašį į bendrą katilą.
Kažkas duos miltų, kažkas sviesto ir cukraus, kažkas mielių, kažkas mėsos įdaro. Ir kažkas turės užmaišyti tešlą iš šių ingredientų ir iškepti duonelę orkaitėje, o pasibaigus sunkiam bendram darbui teks atsisėsti prie bendro stalo ir kartu smagiai papietauti.
Bet, pasirodo, nebus suderinto darbo kepant bendrą pyragą.
"Kuomet mažiau pinigų ir daugiau prioritetų, žinoma, susitarti nelengva. Ir tikėtis, kad labai staigiai, per naktį bus susitarta, tikrai nemanau. Tikrai derybos bus labai sunkios, ir manau, kad jos nusikels ir į kovo mėnesį", — "Žinių radijui" sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
"Kas nedirba, tas nevalgo. Mokykis, studente!"
Kaip žinote, didelėje šeimoje, kas anksčiau atsikėlė, tas gražiau apsirengė. Taigi Lietuva skuba iš bendro pyrago atsipjauti riebesnį ir didesnį gabaliuką. Kita vertus, ji yra pasirengusi paaukoti tik saują nebrangių ruginių, o ne kvietinių miltų. Europos Komisijos duomenimis, 2019 metais Lietuva iš ES biudžeto gavo apie 1,6 milijardo eurų, o prisidėjo mažiau nei 0,3 milijardo eurų.
Taip pat Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Briuseliui pateikė mirtiną argumentą. Pasirodo, ES turėtų padėkoti Lietuvai už tai, kad ji iš šalies išvijo šimtus tūkstančių savo sūnų ir dukterų į bendras Europos statybvietes JK, Vokietijoje ir kitose išsivysčiusiose ES šalyse. Mokėkite, Europos storakišeniai, už darbines lietuvių rankas. Juk geras šeimininkas turėtų pamaitinti ne tik darbuotoją, bet ir jo šeimą, likusią tėvynėje.
"Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos", — sakė Nausėda.
Pats savęs nepagirsi — niekas nepagirs
Toks lietuvių įžūlumas gali atimti žadą. Per 15 metų pilnavertės narystės ES ir gavus didžiules subsidijas Lietuvos valdantieji sugebėjo šias subsidijas taip persiskirstyti asmeniniais interesais, kad paprastiems piliečiams tenka palikti tėvynę. Juokas pro ašaras, bet netrukus šalyje liks tik pensininkai ir saujelė politinio elito, kurie gyvena iš tų subsidijų. Ir jei nepriklausomybės aušroje po TSRS žlugimo Lietuvoje gyveno beveik trys su puse milijono žmonių, tai dabar jų yra šiek tiek daugiau nei 2,7 milijono. Bet kažkaip ir juos reikia maitinti. O kur gauti pinigų? Gal pereiti prie ūkininkavimo? Bet Lietuvos ūkininkai vos kvėpuoja. Jie vos gali save išmaitinti.
O čia dar Ignalinos AE sunkiai atsigulė Lietuvai ant pečių. Nagi, Europos pone, duoki pinigų uždarymui. Galų gale jūs pažadėjote mums, kad į ES priimsite tik uždarius IAE. Mes ją uždarėme, likome be pigios elektros ir dabar nežinome, ką su elektrine daryti. Briuselis klausia: "O kur tie milijardai eurų, kuriuos mes jums davėme IAE išmontuoti?" "Mes išleidome našlaičiams!" — nekaltai atsako "mėlynieji vagys" iš Lietuvos.
Bet jei Lietuvai įstojus į ES Briuselio pareigūnai vis tiek tikėjo tokiais pasiteisinimais, nuo šiol viskas bus kitaip. Čia verta prisiminti pranašiškus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžius apie "dviejų greičių Europą". Ir, kaip priminimas išdidiems baltų žmonėms, rusų liaudies išmintis: "Kiek trepsėsi, tiek ir iškasi!"
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
