Užimtumo tarnyba papasakojo, kur Lietuvoje registruotas nedarbas augo labiausiai

Registruoto nedarbo rodikliai augo daugelyje Lietuvos savivaldybių — 46 iš 60, ir tik 5 mažėjo
Sputnik

VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo iki liepos 20 dienos į Užimtumo tarnybą kreipėsi 60,2 tūkst. (37,3 proc.) darbo neturinčių asmenų, rašoma pranešime spaudai.

Užimtumo tarnybos duomenimis, vien liepos 20 dieną klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 220,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 12,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bendras klientų skaičius padidėjo 2,3 tūkst. (1 proc.).

Registruoto nedarbo rodikliai augo daugelyje šalies savivaldybių — 46 iš 60, bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų 9 savivaldybėse nekito, 5 — mažėjo. Labiausiai sumažėjo Varėnos r. 0,2 proc. punkto, o labiausiai augo Šilutės ir Rokiškio rajonuose — po 0,4 proc. punkto.

Daugiausiai nedirbančių gyventojų buvo Lazdijų (19,5 proc.), Kelmės (18,4 proc.) ir Rokiškio (18,2 proc.) rajonų savivaldybėse. Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai išliko Neringoje — 3,2 proc., Klaipėdos r. — 7,2 proc. ir Birštone — 8,4 proc. 

Iš penkių didžiųjų šalies miestų aukščiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune — po 13,5 proc., žemiausias — Šiauliuose — 10,5 proc.

Didėja įsidarbinimo galimybės

Vidurvasarį darbo rinka aktyvėja — praėjusią savaitę Lietuvos darbdaviai įregistravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų — tai 14,2 proc. daugiau nei prieš savaitę. 

Ne tik COVID-19: kas turėjo įtakos nedarbo augimui Lietuvoje

Padidėjo ir sezoninių bei terminuotų darbų poreikis — 392 darbo pasiūlymai (+12 proc.) įregistruoti pagalbiniams darbininkams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, valytojams ir traktorininkams. 

Sezoninių darbų paklausa kurortuose išliko nedidelė. Nuo kovo 16 d. Užimtumo tarnyboje iš viso registruota 57,4 tūkst. laisvų darbo vietų.

Kiekvieną savaitę meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo įmonės, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų įmonės registravo vis daugiau laisvų darbo vietų, ypač kavinės, viešbučiai pateikė beveik du kartus daugiau darbo pasiūlymų nei ankstesnę savaitę. 

Įsidarbinimo galimybės didėjo virėjams, barmenams padavėjams, pagalbiniams darbininkams. Informacijos ir ryšių sektoriuje — pardavimo vadybininkams ir klientų informavimo tarnautojams.

Rinkoje taip pat paklausūs kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai bei tarnautojai. Daugiausia ieškoma izoliuotojų, siuvėjų, plataus profilio statybininkų, apdailininkų ir suvirintojų, miško medelyno darbininkų, medkirčių, sandėlininkų, laiškininkų ir apskaitininkų.