VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos — jis priklauso dar nuo kelių specifinių rodiklių, praneša Užimtumo tarnyba.
Kaip tvirtina Užimtumo tarnybos specialistai, Lietuvos darbo rinkai būdingas sezoniškumas — kiekvienais metais registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams.
Be to, metų pradžioje išaugus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus skaičiui.
Šiais metais nuo kovo 16 dienos Vyriausybei paskelbus ir tęsiant karantiną, susiklostė išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos šalies ekonomikoje, todėl tai turi įtakos darbo rinkai — mažėjo laisvų darbo vietų ir daugiau buvo registruojama darbo neturinčių asmenų.
Įsidarbinti sunkiau tapo įvairaus amžiaus žmonėms — ir jaunimui, ir vyresniems nei 50+ asmenims. Karantino laikotarpiu registruoto nedarbo rodiklis padidėjo 2,5 proc. punkto — nuo 9,3 proc. kovo pradžioje iki 11,8 proc. pasibaigus karantinui.
Tačiau palyginti su ankstesnių metų nedarbo lygio dinamika matomi sezoniniai pakilimai ir smukimai.
"Tai — dėsningas ilgametis procesas. Vasara, o ypač — liepos mėnuo yra laikas, kai mūsų tarnyboje registruojasi studentai, profesinių mokyklų absolventai, moksleiviai. Tai toks specifinis laikotarpis. Kasmet liepą nedarbas didėja. Tas augimas yra stabilus, nuo 0,6 proc. iki 1 proc. Ir jis tikrai dar augs", — aiškino Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Įprastai kasmet balandį rinkoje fiksuojama išaugusi sezoninių darbų paklausa, o gegužę pasiekiamas pikas.
Šiemet tik birželį atsivėrus paslaugų sektoriui didėjo sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę.
Pirmąjį vasaros mėnesį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst.
Daugiausiai pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.
Prie nedarbo šįmet augimo prisidėjo ir ekonominis nuosmukis. "Skaitine išmoka tai sudaro 1–2 proc., todėl galima teigti, kad tai yra nedarbas augantis dėl ekonominio nuosmukio ir situacijos", — teigė Balnanosienė.
Nedarbo rodiklius iš dalies didina ir paskirtos 200 Eur darbo paieškos išmokos, nes dabar pradėjo registruotis ir kiti, jau seniai darbo neturėję asmenys.
Naujaisiais duomenimis, bendras oficialus COVID-19 susirgimų skaičius Lietuvoje šiuo metu siekia 1882, mirė 79 sirgusieji.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 574 tūkst. žmonių.
