VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pakomentavo naujausius Statistikos departamento duomenis apie skurdo lygį Lietuvoje.
Trečiadienį Statistikos departamentas paviešino skurdo lygio rodiklius šalyje. Skelbiama, kad skurdo rizikos lygis pernai siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 proc. punkto. 2019 metais apie 576 tūkst. Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Be to, absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai siekė 7,7 proc., palyginti su 2018 metais, jis sumažėjo 3,4 procentinio punkto. 2019 metais apie 215 tūkst. gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
"Tendencijos nuteikia optimistiškai, bet privalome ir toliau ieškoti naujų priemonių, orientuotų į labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius.Buvo kolegų, kurie mūsų socialiai orientuotas priemones tiek į vaikus, tiek į senjorus vadino populistinėmis, abejojo jų verte mažinant skurdą šalyje. Su tokiais vertinimais niekada nesutikau ir nesutiksiu", — rašo premjeras savo Facebook paskyroje.
Premjero teigimu, nepaisant teigiamų tendencijų, skurdo problema šalyje dar nėra išspręsta.
"Šiandien skaičiai kalba labai aiškiai. 2019 m. pensininkų, gyvenančių skurde sumažėjo 6,1 procentiniu punktu. Pensijos augo sparčiau nei skurdo rizikos riba. Deja, vis dar 31,6 procento senjorų kasdien susiduria su nepritekliumi, bet privalome išlaikyti aiškią kryptį ir išeiti iš šios apgailėtinos situacijos. Visą gyvenimą dirbę ir Lietuvą kūrę žmonės neturi abejoti ar rytoj bus ką pasidėti ant stalo", — teigia premjeras.
Jis taip pat priminė, kad absoliutaus skurdo lygis šalyje 2018 m. viršijo 11 procentų, o 2019 metais jau siekė 7,7 procento.
"Šiandien judame teisinga kryptimi. Tikiu, kad išlaikydami ta patį pagreitį jau artimiausiais metais galėsime kalbėti apie visai kitokius skaičius", — apibendrino Skvernelis.
Anksčiau Europos Komisija (EK) kaip pagrindines Lietuvos problemas įvardijo skurdą ir socialinę nelygybę. Ataskaitoje buvo teigiama, kad išlaidos socialinei apsaugai šalyje yra vienos mažiausių ES.
Kai kurie ekspertai mano, kad žlugus TSRS ir Lietuvai įstojus į ES, šalis tapo Europos periferija, neturinčia jokio savarankiškumo. Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad ES dirbtinai palaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, kad panaudotų respublikos išteklius kitų Europos zonų plėtrai.