VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Apie 576 tūkst. Lietuvos gyventojų 2019 metais gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.
Skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 proc. punkto.
2019 metais skurdo rizikos riba buvo 379 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 797 eurai — šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2018 metais, padidėjo 10 proc.
Statistikos departamento duomenimis, disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, kaime — 27,9 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 1,7 proc., o kaime — sumažėjo 3,4 proc. punkto.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 31,6 proc. ir, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 6,1 proc. punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2018 m.) buvo 311,5 eurų ir sudarė 82,2 proc. skurdo rizikos ribos.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis siekė 22,7 proc., ir palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,2 proc. punkto. Skurdas tarp 18–64 metų amžiaus asmenų siekė 16,5 proc., arba sumažėjo 1,5 proc. punkto.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,9 proc., tarp bedarbių — 54,4 proc., tarp senatvės pensininkų — 35,1 proc. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis siekė 18,4 proc.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai siekė 7,7 proc., palyginti su 2018 metais, jis sumažėjo 3,4 procentinio punkto. 2019 metais apie 215 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
2019 metais absoliutaus skurdo riba siekė 251 eurą per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 527 eurus — šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 6,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose — 4,8 proc., kituose miestuose — 8,4 proc., kaime — 10,8 proc.
Anksčiau Europos Komisija (EK) kaip pagrindines Lietuvos problemas įvardijo skurdą ir socialinę nelygybę. Ataskaitoje buvo teigiama, kad išlaidos socialinei apsaugai šalyje yra vienos mažiausių ES.
Kai kurie ekspertai mano, kad žlugus TSRS ir Lietuvai įstojus į ES, šalis tapo Europos periferija, neturinčia jokio savarankiškumo. Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad ES dirbtinai palaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, kad panaudotų respublikos išteklius kitų Europos zonų plėtrai.
