VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Branduoliniai povandeniniai laivai, galingos radaro stotys, didelio masto pratybos ir žvalgybos misijos — NATO vis aktyviau veikia Šiaurės Europoje. Anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, aljansas tikslingai pumpuoja Norvegiją kariniu kontingentu. Kaip ir kitose Europos šalyse — su "Rusijos grėsmės" pretekstu. Apie tai, ar ši Skandinavijos karalystė taps dar viena aljanso Lenkija, skaitykite RIA Novosti autoriaus Nikolajus Protopopovo straipsnyje.
Nesveika veikla
Nuo žodžių apie būtinybę stiprinti karines pajėgas Norvegijoje NATO pereina prie veiksmų. Pastebimai padaugėjo aljanso laivų pratybų, kuriose dalyvavo Norvegijos laivynas Barenco ir Norvegijos jūrose. Regione plečiasi bloko žvalgybinių misijų mastai — Arktyje prie Rusijos sienų veikia Norvegijos karinio jūrų laivyno žvalgybiniai laivai, o JAV karinio jūrų laivyno orlaiviai "Poseidon" pakyla iš Norvegijos bazių patruliuoti. Oslas ir Vašingtonas pratęsė susitarimą dėl jūrų pėstininkų dislokavimo šalyje, padidindami jų skaičių dvigubai.
2018 metais Norvegija surengė didžiausias NATO pratybas "Trident Juncture". Apie penkiasdešimt tūkstančių karių praktikavo kolektyvinę gynybą prieš užpuolusį juos sąlyginį priešą. Aljansas manevravimo vietoje dislokavo 65 karo laivus, įskaitant JAV lėktuvnešį "Harry Truman", kuris įplaukė į Norvegijos jūrą pirmą kartą po šaltojo karo.
Šiaurės Norvegijoje NATO kuria raketų perspėjimo sistemą "Globus-3". Vardo saloje, esančioje vos keliasdešimt kilometrų nuo Rusijos, įsibėgėja statybos. Pasitelkusios naująjį radarą, NATO šalys-narės galės pamatyti Rusijos raketų ginklų bandymus, sekti Šiaurės laivyno laivų judėjimą ir stebėti "įsivaizduojamo priešo" vidaus rajonus. Taip pat modernizuojami "Bardufoss", "Evenes", "Banak", "Erland" ir "Ryugge" kariniai aerodromai, Grotsundo uosto terminalas yra pritaikomas priimti amerikiečių atominius povandeninius laivus.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą yra pareiškusi, kad NATO veiksmai Šiaurės Europoje prisideda prie Arkties militarizacijos. Ypatingą susirūpinimą kelia aljanso aviacijos žvalgybiniai skrydžiai. Gynybos departamentui jau seniai įprasta pranešti apie amerikiečių žvalgybinius lėktuvus, pasirodančius prie pat sienų. Kiekvieną kartą Oro gynybos ir kosmoso pajėgos turi pakelti naikintuvus į orą ir tiesiogine prasme išstumti juos iš vidaus oro erdvės.
Pavyzdžiui prieš savaitę MiG-31 pavojingai netoli sienos sulaikė "Poseidon" lėktuvą. O rugpjūčio 4 dieną oro erdvės valdymo įtaisai virš Barenco jūros vandenų pastebėjo Norvegijos žvalgybos ir elektroninio karo orlaivį "Falcon 20". Jis taip pat buvo perimtas padedant oro pajėgų naikintuvui.
NATO Šiaurės placdarmas
Karo mokslų daktaras Konstantinas Sivkovas interviu RIA Novosti pažymėjo, kad nors Oslas bando atsiriboti nuo NATO veiklos, tai padaryti darosi vis sunkiau.
"Pasikeitus šalies vadovybei, gali nutikti bet kas, taip pat ir Amerikos karinių bazių atsiradimas, — sako ekspertas. — Norvegija jau dislokavo pratyboms Amerikos karinį kontingentą ir savo bazėse priima JAV povandeninius laivus. Militarizacijos kursas yra akivaizdus. Kaip pasikeis situacija, nežinoma. Tačiau akivaizdu, kad didėjant karinei ir politinei įtampai Oslas pasiduos Vašingtono spaudimui. Dar ir todėl, kad, atsižvelgiant į numatomą sunkų mūšį dėl Arkties, norvegai labai tikisi amerikiečių pagalbos".
Dirbtinį situacijos pablogėjimą ir išorinio priešo paieškas liudija Norvegijos užsienio žvalgybos vadovo Morteno Haga Lundės, kuris pagrindine grėsme karalystei laiko Rusiją ir Kiniją, pareiškimai. Ypač didelį susirūpinimą kelia naujos Rusijos tolimojo nuotolio raketos. Norvegas užsiminė apie karinių bazių Kolos pusiasalyje ir šiaurinėje Barenco jūros dalyje stiprinimą, Šiaurės laivyno pratybas ir pažangias ginklų sistemas. Jo manymu, grėsmę taip pat kelia tarpžemyninė raketų sistema "Sarmat", viršgarsiniai raketų kompleksai "Avangard" ir "Kinžal".
Gyventojai gąsdinami "Rusijos grėsme", taip pat iš TV ekranų, pažymi analitinio klubo "Valdai" karo ekspertas Artūras Kurejevas.
"Norvegijos politinis elitas linkęs Rusiją vertinti kaip pavojingą kaimynę, iš esmės kaip potencialų priešą, — sakė jis. — Du vietinio TV serialo sezonai "Okupacija" apie tai, kaip šalį užgrobia Rusija, su tylia ES parama taip pat yra rodiklis".
O pasibaigus šaltajam karui, prisiminė Kurejevas, šiaurinė monarchija vykdė gana nepriklausomą politiką jau Rusijos šiaurėje. Pavyzdžiui, Norvegijos specialiosios tarnybos atidžiai stebėjo Šiaurės laivyno būklę ir netgi palaikė mažųjų regiono tautų separatizmą, bandydamos sulošti "Pamorės korta" ir paskelbti atskirą "Pamorės subetnosą", kuris nukentėjo nuo "Rusijos imperializmo".
Atsisėsti ant dviejų kėdžių
Reikia pažymėti, kad Norvegija laikėsi Šiaurės Atlanto aljanso ištakų ir įstojo į bloką 1949 metais, tačiau istoriškai stengėsi užimti gana atsargią poziciją, kad dar kartą nepablogintų santykių su Sovietų Sąjunga. Taigi, Oslas atsisakė taikos metu statyti užsienio karines bazes, taip pat atmetė atominių ginklų ir vidutinio nuotolio raketų dislokavimą šalyje. Pagal atskirą susitarimą tik keli šimtai Amerikos jūrų pėstininkų buvo dislokuoti Norvegijoje.
Tačiau dėl savo geografinės padėties ši Skandinavijos šalis visada turėjo strateginę reikšmę NATO. Nes visai šalia — vienintelis būdas sovietų, o vėliau Rusijos povandeniniams laivams įplaukti į Atlanto vandenyną. Be to, Norvegija yra pagrindinis NATO oro gynybos antžeminės aplinkos (NADGE) oro gynybos sistemos elementas, nuo kurio prasidėjo barjeras iš radaro stočių, o jis driekiasi per visą Europą iki Turkijos.
"Norvegijos kontrolė leido NATO karo atveju užkirsti kelią sovietų branduolinių povandeninių laivų proveržiui į Atlanto vandenyną arba jį sumažinti, — aiškino Kurejevas. — Tuo pat metu Oslas stengėsi įtikinti Maskvą taikiu ir gynybiniu NATO pobūdžiu, kartu neleisdamas aljanso ir Jungtinių Valstijų bazėms patekti į savo teritorijas. Tačiau tai niekada netrukdė vikingų palikuoniams rengti aljanso visuotinius mokymus ir dislokuoti radiolokacines stebėjimo stotis".
Fjordų šalis jau seniai suteikia prieglobstį JAV atominiams povandeniniams laivams, patruliuojantiems Šiaurės Atlante — čia įrengti aerodromai, kuriuose dislokuoti NATO "skraidantys radarai" AWACS ir žvalgybiniai orlaiviai. Yra oro bazės NATO įrangai priimti, daugybė sunkiųjų ginklų saugyklų ir paruošta infrastruktūra prireikus sąjungininkų pajėgoms sutalpinti.
"Vis dėlto negalima sakyti, kad Norvegija taps antrąja Lenkija — Oslas turi savo gynybinę doktriną, — pabrėžia ekspertas. — Gyventojai gali neigiamai vertinti amerikiečių karių dislokavimą šalyje ir čia nepadės net patys baisiausi serialai. Rinkėjai tai vertins kaip nesugebėjimą apsiginti patiems, o tai nenaudinga valdžiai".
Ir vis dėlto dauguma RIA Novosti apklaustų analitikų įsitikinę, kad ateinančiais metais amerikiečiai dažnai lankysis Skandinavijoje. Ir visai ne taikiais tikslais.