VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pareiškė, kad tokiam objektui, kaip Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykla, Kauno mieste nevieta ir ši gamykla turėtų būti likviduota, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.
"Kauno regiono MBA skaičiuoja jau penktus metus, todėl keista matyti, jog kai kurie kolegos tik dabar pabudo ir ėmė demonstruoti savo susirūpinimą, vis akcentuodami Kauno vardą. Žmonių problemas derėtų spręsti nuolat, ne tik prieš rinkimus", — pažymėjo meras, komentuodamas kelių savivaldybių vadovų ketinimus atsisakyti gamyklos paslaugų.
Matijošaitis pasiūlė šiems vadovams liautis politikavus, jausti atsakomybę už savo senus sprendimus ir imtis konkrečių veiksmų, kad susidariusi situacija pagaliau būtų išspręsta.
"Reikia priminti, kad tai yra ne miesto, o viso Kauno regiono organizacija, kurios dalininkai — šešios savivaldybės. Šis projektas gimė gerokai seniau nei prasidėjo jo statybos 2014 metais ir startavo veikla 2016-ųjų sausį. Pats buvau naujai pradėjęs eiti mero pareigas, o Kauno rajono ir Jonavos merai ilgą laiką dalyvavo šio projekto kūrime. Dabar jie kalba kitaip, užuot jautę atsakomybę ir tiesiog atsiprašę. Padaryta nesąmonė už Europos Sąjungos pinigus, bet nedrįstama to pripažinti", — pasakė meras.
Pasak Matijošaičio, reikia išlaukti ES struktūrinių fondų lėšoms taikomo 5 metų termino, po kurio bus galima imtis realių veiksmų uždarant šią gamyklą. Antraip tai būtų pernelyg didelė finansinė našta visam Kauno regionui. Be to, svarbu ir galiojanti įstatyminė bazė.
Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc. Viso Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o kauniečiams — atitinkamai 5,5 mln. eurų.
"Apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 procento nuo bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų", — sakoma pranešime.
Bendrovės "Kauno švara" generalinis direktorius Saulius Lazauskas pažymėjo, jog Kauno mieste jau dabar yra pakankamai gerai išvystyta pirminio atliekų rūšiavimo sistema. Jo teigimu, jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriamas ir atskirai surenkamas perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos.
"99 procentai į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje", — pasakė Lazauskas.
Pažymima, kad 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), aplenkiant MBA, Kauno regiono gyventojams kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o Kauno miesto gyventojams — apie pustrečio milijono kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina — 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga — 62,81 Eur/t.