JT ir Europos Sąjunga amerikiečių argumentus laikė neįtikinamais ir atsisakė prisijungti prie Vašingtono. Ko siekia Baltieji rūmai ir kokia yra tarptautinės bendruomenės pozicija — aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.
Vienpusis spaudimas
"JT Saugumo Taryba nepratęsė ginklų tiekimo embargo Iranui. Tačiau JAV nesėdėjo vietoje ir grąžino sankcijas. Dabar jos nukreiptos ne tik prieš Teheraną, bet ir prieš visus embargo pažeidėjus", — pareiškė Maikas Pompėjas, paraginęs ES paremti Vašingtoną.
Tačiau reakcija buvo priešinga. Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos užsienio reikalų žinybų ("Europos trejeto") vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė Baltųjų rūmų veiksmus.
"Jungtinės Valstijos 2018 metų gegužės 8 d. pasitraukė iš Bendro visapusiško veiksmų plano dėl Irano programos ir nebėra laikomos "sandorio" dalyvėmis. Šiuo atžvilgiu bet kokie Vašingtono sprendimai neturi teisinės galios", — pažymėjo "Europos trejeto" ministrai.
Paryžius, Berlynas ir Londonas, priešingai, ir toliau švelnins sankcijas. Ministrai priminė, kad apribojimų Iranui panaikinimas yra numatytas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2231. Šis dokumentas oficialiai patvirtino 2015 metais suderintą "branduolinį sandorį".
"Mes nuolat pasisakėme už jo išsaugojimą ir toliau tai darysime", — pabrėžė europiečiai.
Europos pažadai
Donaldas Trampas pasitraukė iš "sandorio" prieš dvejus metus, remdamasis tuo, kad Teheranas neva slapta plėtoja branduolinę programą. Jis nepateikė jokių įrodymų, tačiau pareikalavo grąžinti sankcijas.
Rusija, Kinija ir europiečiai tai pasmerkė, pabrėždami, kad dokumentas toliau galios ir be JAV. Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija netgi priėmė specialų įstatymą, leidžiantį bendrovėms bendradarbiauti su Iranu. Kad verslas nebijotų JAV spaudimo, buvo sukurtas specialus finansinis mechanizmas INSTEX.
Tiesa, poveikis buvo ribotas. Dalis įmonių vis tiek paliko Irano rinką, ir Islamo Respublikos ekonomika staiga smuko. Net kinai nutraukė bendradarbiavimą su Teheranu, nors Pekinas pasmerkė JAV sankcijas.
Irano valdžia užėmė laukimo poziciją ir tikisi, kad europiečiams pavyks įtikinti Vašingtoną nepersekioti verslo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kaip užsienio bendrovės pasitraukia iš šalies, o viltys, kad Vašingtonas sušvelnės, tirpo, Teheranas pamažu panaikino apribojimus branduolinei programai.
Formaliai Bendras visapusiškas veiksmų planas dėl Irano programos galioja, tačiau abipusiai "sandorio" dalyvių kaltinimai pakerta pasitikėjimą juo. Teherano atsisakymą laikytis dokumento sąlygų Vašingtonas naudoja kaip pagrindinį argumentą naujai atakai prieš "ajatolos režimą" — taip Amerikos žiniasklaida vadina Irano politinę sistemą.
"Užkirsti kelią embargo panaikinimui"
Labiausiai amerikiečiai baiminasi, kad spalio 18 dieną Teheranui bus panaikintas ginklų embargas. Šias baimes skatina Irano kaimynai.
Izraelis, Saudo Arabija, Bahreinas, Kuveitas nurodo, kad panaikinus draudimą, Islamo Respublika įsigis oro gynybos sistemas ir šiuolaikinius naikintuvus iš Rusijos ir Kinijos. Tai sustiprins Iraną ir apsunkins padėtį regione. Kad užkirstų kelią tokiam scenarijui, Teherano oponentai veikia per JAV.
Rugpjūtį amerikiečiai pateikė JT Saugumo Tarybai rezoliuciją dėl ginklų embargo pratęsimo, pateisindami tai tuo, kad Teheranas ginkluoja "Hezbollah" Libane ir Sirijoje, taip pat šiitų kovotojus Irake, kurie ne kartą išprovokavo susirėmimus su vietos kariais.
Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija palaiko amerikiečių nerimą, tačiau jų pasiūlymui nepritarė. Rusija ir Kinija aiškiai nurodė, kad blokuos visas JAV pastangas šia linkme. Savo ruožtu Iranas pareiškė, kad tokia rezoliucija galutinai užbaigs "branduolinį sandorį".
JT Saugumo Taryba atmetė Amerikos projektą. Tačiau jau po savaitės Valstybės departamentas pateikė dokumentus, neva patvirtinančius, kad Teheranas pažeidė savo įsipareigojimus pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą dėl Irano programos. Ten kalbama, kad Iranas sodrintą uraną sukaupė viršydamas nustatytą 300 kilogramų normą.
Maikas Pompėjas neslėpė, kad Vašingtonas nori visiškai atkurti sankcijas. JT Saugumo Taryba priminė: Jungtinės Valstijos negali spręsti, kaip laikomasi "sandorio", nes jos iš jo pasitraukė. Amerikiečiai atsakė, kad jie vis dar yra tarp tų, kurie patvirtino rezoliuciją Nr. 2231. Todėl jiems pasilieka teisė į sankcijas.
Ir jie nurodė: pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą dėl Irano programos, jei nebus imtasi veiksmų praėjus 30 dienų nuo skundo prieš Iraną gavimo, sankcijos bus atnaujintos. Terminas baigėsi rugsėjo 20 dieną.
Laukimo diplomatija
"JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, remdamasis tuo, kad Saugumo Taryboje nėra bendro sutarimo, pasisakė prieš anti-iraniškų sankcijų atkūrimą. Amerikos sprendimą ignoravo TATENA, smarkiai sukritikavo Europa. Vašingtonas atsidūrė gana žeminamoje padėtyje", — mano MGIMO universiteto Tarptautinių studijų instituto Euroatlantinio saugumo centro vyresnysis mokslo darbuotojas Andrejus Baklickis.
Nepaisant to, ekspertas neatmeta galimybės, kad JAV sankcijos visgi išgąsdins užsienio verslą. Jei spalio mėnesį bus panaikintas ginklų embargas, ne visos įmonės panorės prekiauti su Iranu. Grėsmė patekti į JAV spaudimą bus didesnė. Tačiau net ir esant tokiai situacijai Vašingtono veiksmai atrodo pernelyg pertekliniai.
"Europos teisės aktai numato ginklų embargą iki 2023 m. Todėl, net jei bus panaikinti tarptautiniai draudimai, ES negalės bendradarbiauti su Teheranu šioje srityje. Su Rusija ir Kinija padėtis yra dar įdomesnė. Šių šalių įmonėms, kurios potencialiai galėtų parduoti ginklus Iranui, jau taikomos sankcijos. Niekas joms netrukdo sudaryti pompastišką sandorį su Teheranu po embargo panaikinimo. Tai nereiškia, kad ginklai iš tikrųjų iš karto pateks į Iraną, tačiau moralinis JAV pralaimėjimas yra akivaizdus", — mano Baklickis.
Jungtinėse Valstijose gyvenantis tarptautinių santykių specialistas Rafaelis Satarovas atkreipia dėmesį į tai, kad Teheranas į vienašališkas JAV sankcijas sureagavo santūriai. Anot jo, Irano valdžia nenori aštrinti situacijos iki prezidento rinkimų Amerikoje.
"Islamo Respublika supranta, kad bet koks griežtas pareiškimas apie Jungtines Valstijas tik pakenks. Trampas nedelsdamas pasuks eilinę krizę su Iranu savo naudai ir padidins spaudimą režimui. Be to, dabar Europa, Rusija, Kinija, JT yra Irano pusėje. Žodinė konfrontacija neturi prasmės. O vienašalės sankcijos neturi tarptautiniu mastu pripažintos teisinės galios", — mano Satarovas.
Kalbinti ekspertai sutiko, kad jei Džo Baidenas taps JAV prezidentu, tada amerikiečiai gali grįžti prie Bendro visapusiško veiksmų plano dėl Irano programos. Tačiau per Trampo prezidentavimo metus padėtis aplink Iraną pasikeitė. Todėl grįžimo prie "sandorio" procedūra nebus lengva.