Kandidatas į Krikščionių demokratų sąjungos lyderio (taigi, ir būsimo kanclerio) postą Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) sekmadienį davė interviu "Bild". Natūralu, kad buvo kalbama ir apie Navalną, ir apie "Nord Stream-2".
"Iki šiol aš buvau už dujotiekio statybos tęsimą, nepaisant tam tikro susirūpinimo. <...> Tačiau po Navalno apnuodijimo Europa turi nedelsdama sureaguoti. Aš siūlau sustabdyti statybą dvejiems metams, tai yra, įvesti moratoriumą. Deja, Putinas supranta tik tokią kalbą".
Tikrai, kaip kitaip kalbėtis su Kremliumi, juk šiuo metu įtampos aštrumas dvišaliuose santykiuose kyla ne iš Vokietijos ar Europos, o iš Rusijos, pridūrė Mercas. Matyt, norėdamas patvirtinti šią tezę, politikas pareiškė, kad pabėgėlių antplūdį į Europą daugiausia lėmė "barbariški Rusijos kariuomenės kariniai veiksmai, už kuriuos atsakingas Putinas. <...> Šis žmogus ir jo armija bombarduoja ligonines, darželius, mokyklas ir slaugos namus".
Prie pabėgėlių dar grįšime — pirmiausia turime priminti, kas yra Frydrichas Mercas. Jis panašus į Merkel tik pirmomis trimis pavardės raidėmis, na, dar jie praktiškai bendraamžiai. Jei Merkel kilo iš Vokietijos lenkų, tai Merzas — iš vokiečių ir prancūzų šeimos, ir apskritai jis jau seniai turėjo būti Merkel vietoje.
Prieš dvidešimt metų Mercas buvo CDU/CSU frakcijos Bundestage lyderis. Šiame poste jis pakeitė Volfgangą Šaublę (Wolfgang Schäuble), kuris derino partijos vadovo ir frakcijos vadovo postus. Partija atiteko Angelai Merkel, tačiau kadangi krikščionys demokratai buvo opozicijoje, kanclerio kėdė nederėjo kartu su postu. Apskritai Angela tuo metu nebuvo partijos šeimininkė, o ir Mercą į priekį "stūmė" "stiprus žmogus" Šaublė. Tačiau po dvejų metų Merkel pergalėjo konkurentą į frakcijos vadovo postą, o po trejų metų, laimėjusi rinkimus, tapo kanclere. Skirtingai nei Šaublė, Mercas ne tik nėjo į Merkel biurą, bet ir po dvejų metų paskelbė apie savo politinės karjeros pabaigą: jis išėjo kaip korporatyvinis advokatas (manyk — lobistas) į didžiausias Vokietijos įmones.
Merkel era užsitęsė, bet kai prieš dvejus metus kanclerė paskelbė apie atsistatydinimą, Mercas paskelbė apie savo sugrįžimą. Jam pritarė tas pats Šaublė, kuris, vadovavęs Vidaus reikalų ir Finansų ministerijoms, tapo Bundestago pirmininku. Tada Šaublė sugebėjo pasiekti Merkel oponento į CDU-CSU frakcijos vadovo postą išrinkimą, ir kitas žingsnis turėjo buti partijos perėmimas. Mercas buvo populiarus CDU, tačiau Angela sugebėjo stoti į paskutinę kovą ir užtikrinti, nors ir su labai nedideliu pranašumu, pergalę savo globotinei Anegretai Kramp-Karenbauer (Annegret Kramp-Karrenbauer). Tačiau pamainininkė neišlaikė ir pernai paprašė atsistatydinimo. Jos pakaitalą turėjo pasirinkti partijos suvažiavimas, tačiau dėl koronaviruso jis dar neįvyko. Dabar CDU susitiks gruodį — ir šį kartą Frydrichas Mercas turi labai geras galimybes laimėti. Žinoma, jei Merkel per aparatinius žaidimus nesugebės užtikrinti Šiaurės Reino-Vestfalijos ministro pirmininko Armino Lašeto (Armin Laschet), kuris nėra marionetė, kaip dabartinė pirmininkė, bet daugiau ar mažiau politiškai artimas kanclerei, pergalę.
Naujasis CDU vadovas ves partiją į rinkimus (jie vyks 2021 metų rugsėjį) ir, jei pasiseks, taps naujuoju kancleriu. Tada Rusijai teks dirbti su juo — su tokiu Mercu, koks jis yra.
Mercas yra ne tik katalikas ir konservatorius, bet visų pirma jis yra užkietėjęs atlantistas. Taip gerai patikrintas, kad netgi buvo "Atlanto tilto" asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, kurią po Antrojo pasaulinio karo sukūrė amerikiečiai, siekdami išauginti "teisingą" vokiečių elitą, pirmininkas. Taip, nuolat stiprėjančios antiamerikietiškos nuotaikos Vokietijos visuomenėje privers visus būti atsargius reiškiant simpatijas JAV, tačiau būdamas kancleriu Mercas neabejotinai bus ištikimas Atlanto solidarumui. O tai bus ypač įdomu antrosios Trampo kadencijos ir JAV problemų fone. Ir jei Obama nesėkmingai siūlė Merkel tapti formalia Vakarų pasaulio vadove Trumpo prezidentavimo metu, tai Mercas jau gali savarankiškai pabandyti pasimatuoti šią karūną.
Kalbant apie Rusiją, anksčiau Mercas nebuvo ypatingas "vanagas", tačiau pastaraisiais metais jis vis dažniau kritikavo Vladimirą Putiną, kartu pripažindamas, kad be Rusijos ar jai prieštaraujant pasiekti politinį stabilumą Europoje bus neįmanoma. Tačiau interviu "Bild" Mercas įveikė naują aukštumą — nors teisingiau būtų kalbėti apie dugno gylį.
Nuo pat pabėgėlių krizės pradžios Mercas kritikavo Merkel politiką, ir tai (kartu su jo atsargiu požiūriu į migrantus apskritai) buvo viena iš svarbių jo populiarumo CDU priežasčių, kai jis vėliau nusprendė grįžti į politiką. Bet dabar dėl pabėgėlių krizės jis kaltina Rusiją ir Putiną — ir niekas Vokietijoje jam nesako, kad tai akivaizdus melas. Nors taip ir yra — net neliečiant jo samprotavimų apie Rusijos "ligoninių ir darželių" bombardavimą.
Pabėgėlių krizė Europoje prasidėjo 2015 metų pavasarį, kai Viduržemio jūroje pradėjo masiškai skęsti nelegalius migrantus gabenę laivai (iš viso tais metais žuvo daugiau nei 2,5 tūkst.). Vis dar nėra tikslių duomenų apie bendrą pabėgėlių, patekusių į Europos Sąjungą tais metais, skaičių, tačiau arčiausiai tiesos yra 1,5 mln. žmonių. Daugumą jų priėmė Vokietija — Angelos Merkel, ignoravusios didelės dalies savo piliečių nuotaikas, sprendimo dėka.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.