Tai ne sąmokslo teorija, bet sausas politinis faktas, pabrėžiantis veiksmingos JAV vyriausybės, padėjusios paversti Ameriką pasaulio hegemone, iširimą.
Faktas yra tas, kad Amerikos sistema veikė naudodama dvi apribojimų grandines, kurios neleido itin nevienalytėms Amerikos politinio ir ekonominio elito grupėms griebti viena kitai už gerklės ir sukelti XIX amžiaus antrosios pusės pilietinio karo pasikartojimą, o dabar abi šios grandinės — konstitucinė ir neoficialioji — byra tiesiai prieš mūsų akis.
Norint padaryti tokią išvadą, pakanka užduoti paprastą klausimą: ar apskritai normalu, kad prezidento rinkimų rezultatai priklauso ne nuo liaudies valios, o nuo konkretaus teisėjo gyvenimo ar politinės padėties? Akivaizdus atsakymas yra "ne", bet dabar būtent tai vyksta JAV, ir nė viena iš konfliktuojančių politinių grupių nėra pasirengusi pripažinti situacijos nenormalumo ir skaudžių jos padarinius.
BBC praneša: "Prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad kitą savaitę skirs naują Aukščiausiojo Teismo teisėją. Ruth Ginsburg, kuri ėjo pareigas, mirė sulaukusi 87 metų, likus vos šešioms savaitėms iki prezidento rinkimų". Džo Baidenas primygtinai reikalauja, kad toks sprendimas būtų priimtas jau po rinkimų.
Konflikto priežastis yra ta, kad abi partijos prieš rinkimus skaičiuoja kelis žingsnius į priekį ir prognozuoja, kad viskas vystysis taip: rinkimų naktį, suskaičiavus rinkimų dieną atiduotus balsus, Donaldas Trampas turės astronominį rezultatą ir didžiulį pranašumą prieš Džo Baideną.
Tačiau dėl to, kad Demokratų partija, pasitelkdama epidemiją, privertė naudoti masinį balsavimą paštu, maždaug savaitę siaubo išgyvenę Trampo rinkėjai (ir vilties sklidini Baideno rinkėjai) stebės, kaip Trampo lyderystė tirpsta prieš mūsų akis ir galiausiai nugalėtojas lieka Baidenas. Demokratai (ir tai greičiausiai bus netiesa) šį "stebuklingą" reiškinį pagrįs tuo, kad demokratų rinkėjai, susirūpinę savo saugumu dėl koronaviruso, daugiausia balsavo paštu.
Respublikonai pažymės, kad greičiausiai (ir tai tikriausiai yra arčiau realybės) demokratų kontroliuojamų valstijų vietos valdžia ir Demokratų partijos "operatyvininkai" tiesiog atsispausdins reikiamą "Baideno" biuletenių skaičių ir pakiš juos visiškai remiant JAV pašto tarnybai, kuri atrodys ypač įtikinamai, atsižvelgiant į oficialią pašto profsąjungos paramą Baidenui. Tai yra scenarijus, apie kurį Trampas ir generalinis prokuroras Viljamas Baras (William Barr) užsimena kalbėdami apie milžiniškus galimus pažeidimus, kurie atsiras per balsavimą paštu. Svarbus dabartinės situacijos bruožas yra tas, kad abiejų partijų šalininkams nerūpi rinkimų sąžiningumas: epocha, kai pati idėja, kad sąžiningi rinkimai (tai yra, teisingas sistemos veikimas) yra svarbesni už konkrečios partijos pergalę, baigėsi 2016 metais.
Susiklosčius aplinkybėms, kai tiek Trampas, tiek Baidenas nepripažins rinkimų rezultatų, jei jie jiems netiks, kova dėl prezidento pareigų neišvengiamai virs teisminiu lygmeniu: kiekvienoje konkrečioje valstybėje bus keli (ar net kelios dešimtys) teismų, kur respublikonai apkaltins demokratus melagingais biuleteniais, nenoru skaičiuoti "trampistų" balsų ir pan. Kiekvienos valstijos vietos teismai, kuriuose daugiausiai dalyvauja politiniai aktyvistai, priims sprendimus vadovaudamiesi "partijos drausme", o pralaimėjusioji pusė kreipsis į teismą. Beveik neišvengiama, kad visi šie ieškiniai bus sprendžiami JAV Aukščiausiajame Teisme.
Tiesą sakant, jau yra precedentas prezidento rinkimams, kurių likimą nusprendė Aukščiausiasis Teismas. 2000 metais, kai rinkimų rezultatai priklausė tik nuo perskaičiavimo Floridoje, būtent Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą dėl teismo, kuris iš tikrųjų pavertė Džordžą Bušą JAV prezidentu.
Dabar visuomenės radikalėjimo lygis yra aukštesnis, abipusė neapykanta liejasi per kraštus, užfiksuoti pirmieji politinių oponentų nužudymai, jau nekalbant apie tai, kad 2000 metais į Baltuosius rūmus niekas neatsiuntė vokų su ricinu, galinga nuodinga medžiaga, skirta prezidentui.
Iki teisėjos Ginsburg mirties (atvirai demokratiškosios įstaigos kairiojo sparno atstovės) mirties labai tikėtinas rezultatas buvo Aukščiausiajam Teismui palankus sprendimas. Nepaisant to, kad formaliu požiūriu iš devynių teisėjų keturi buvo demokratai, o penki — respublikonų šalininkai, vyriausiasis teisėjas ir oficialus "konservatorius" Robertsas neseniai balsavo už bet kokius antidempingo sprendimus.
Atsižvelgiant į tai, kad įtakingiausių Amerikos teismų organų teisėjai jau seniai balsavo beveik išimtinai "laikydamiesi politinio tikslingumo", o ne "pagal įstatymą", Baidenas turėjo beveik garantuotą pranašumą rezultatu 5:4. Mirus teisėjai Ginsburg, Trampui atsirado galimybė "pertempti" per Senatą (nereikia Kongreso sutikimo) sau ištikimiausio teisėjo kandidatūrą ir užsitikrinti reikiamą daugumą. Dar neseniai Amerikos politikoje egzistavo visas "tylių džentelmenų" susitarimų rinkinys, kuris draudė tokias manipuliacijas prieš pat rinkimus, ir buvo laikoma "teisinga" leisti naujajam prezidentui paskirti teisėją po rinkimų, tačiau dabar neveikia jokios "džentelmenų taisyklės".
Ir esmė čia nėra kažkoks ypatingas Trampo cinizmas: tiesiog JAV vyksta visavertis pilietinis karas elito viduje be jokių taisyklių. 2016 metais Donaldo Trampo būstinę šnipinėjo žvalgybos agentūros, vykdančios politinį Obamos administracijos nurodymą. Jie bandė įvykdyti pučą prieš dabartinį prezidentą, prisidengiant apkaltomis, remiantis akivaizdžiai padirbtais kaltinimais, ir tai nėra išsamus pastaraisiais metais įvykusių "taisyklių pažeidimų" sąrašas — neatsižvelgiant į tai, kad riaušių ir pogromų su žmonių aukomis organizavimas (būtent tai įvyko vasarą) taip pat nėra įprastas civilizuotos politinės kovos elementas.
Jei Trampui vis dėlto pavyks "pertempti" savo teisėją per Senatą (kuriame kai kurie "giliosios valstybės" šalininkai jau pareiškė nenorintys balsuoti už jį), jo galimybės laimėti dramatiškai išaugs. Pagal šį scenarijų "gilioji valstybė" turės tik tris būdus susigrąžinti Baltuosius rūmus: organizuoti didžiulę išdavystę pačioje Trampo komandoje (pavyzdžiui, per šantažuojamus teisėjus, kampanijos darbuotojus ir pan.), kad rinkimų byla paprasčiausiai nepasiektų Aukščiausiojo Teismo; rasti papildomų išdavikų tarp Aukščiausiojo Teismo teisėjų; galiausiai tiesiog paskelbti teismą neteisėtu ir surengti ginkluotą pučą — tikintis tikro pilietinio karo.
Pirmaisiais dviem scenarijais vis tiek bus tikimybė išsaugoti tam tikrą iliuzinį politinės sistemos teisėtumą savo gyventojų ir išorinio pasaulio akyse, o pilietinio karo atveju tai mažai tikėtina. Tačiau kad ir koks scenarijus išsipildys, Amerikos politiniame elite nebus civilizuotos politikos ar konstruktyvios sąveikos.
Tai gera žinia visam pasauliui. Ne veltui senovinėje knygoje, ant kurios prisiekia Amerikos prezidentai, pateikiamas tikslus pastebėjimas: "Bet kuri susiskaldžiusi karalystė bus tuščia; ir bet kuris susiskaldęs miestas ar namas nestovės".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
