VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje priėmė su oficialiu vizitu į Lietuvą atvykusį Prancūzijos vadovą Emanuelį Makroną ir jo sutuoktinę Bridžit, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijos lyderiui už jo vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu pavyko pasiekti susitarimą dėl Gaivinimo plano ir ilgalaikės ES finansinės perspektyvos. Prezidentas taip pat padėkojo už Prancūzijos indėlį didinant regioninį saugumą. Šiuo metu Lietuvoje taip pat dislokuota 300 Prancūzijos karių.
Šalies vadovas taip pat pareiškė, kad paskelbtas bendras Prancūzijos, Lietuvos ir Latvijos pareiškimas dėl ES veiksmų, apsaugant šalių demokratijas, parodo tvirtą pasiryžimą užkirsti kelią trečiųjų šalių kišimuisi į rinkimus, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir dezinformacija.
Prezidentai aptarė padėtį Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmus, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.
Nausėda taip pat informavo Prancūzijos vadovą apie Baltijos šalių paskelbtas sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą, smurto panaudojimą prieš savo piliečius bei žmogaus teisių pažeidimus.
"Turime siekti, kad Europos Sąjunga ir visos laisvės ir demokratijos vertybes puoselėjančios valstybės pasiųstų aiškią žinią režimui, įvesdamos sankcijas ir kviesdamos surengti naujus, demokratinius, tarptautinių stebėtojų prižiūrimus rinkimus", — pabrėžė šalies vadovas.
Prezidentas priminė, kad Europos Sąjunga turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Baltarusija visiškai įgyvendintų Astravo atominės elektrinės streso testų reikalavimus iki jos paleidimo, o pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES vidaus rinkoje.
Susitikime buvo apsikeista nuomonėmis dėl santykių su Rusija. Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad jei nebus pasiekta pažangos, sprendžiant Rusijos agresijos Ukrainoje klausimą, būtina išlaikyti ir plėsti ES sankcijas Rusijai. Taip pat kalbėta apie "siekius užkirsti kelią šios šalies bandymams klastoti istoriją, kištis į kitų šalių rinkimus bei kėsintis į žmonių gyvybes".
Vizito metu pasirašyti dokumentai — Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės įgyvendinimo kelio gairės ir supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų ir finansinių technologijų srityse.
Rugsėjo 29 d. Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai kartu aplankys Prancūzijos karius NATO priešakinių pajėgų batalione, Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.
Padėtis Baltarusijoje
Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą.
Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.