VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Kol kas Vakarų derybos su Baltarusija yra beprasmės, nes visi Vakarų sprendimai susiveda į viena — "Lukašenka turi pasitraukti", interviu Sputnik Lietuva pasakė Regioninių problemų instituto generalinis direktorius Dmitrijus Žuravliovas.
Europos šalys, įskaitant Prancūziją ir Rusiją, turėtų tapti tarpininkėmis, kad užmegztų taikų dialogą tarp Baltarusijos valdžios ir pilietinės visuomenės, pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tai Lietuvos vadovas pasakė interviu Prancūzijos laikraščiui "Le Figaro".
Anot Nausėdos, Lietuva jau dėjo tokias pastangas, tačiau norėtų, kad prie jos prisijungtų ir kitos valstybės.
Ekspertas Dmitrijus Žuravliovas pažymėjo, kad Vakarai atsidūrė tokioje situacijoje, kai nuversti Lukašenką nepavyko, o derėtis su Baltarusijos prezidentu dabar gali tik Rusija. Tačiau Makronas jau pareiškė, kad Baltarusijos lyderis "turi pasišalinti", o tai reiškia, kad iš šios pozicijos neįmanoma užmegzti dialogo su Lukašenka.
"Manau, kad Lietuvai tai, viena vertus, yra pripažinimas, kad Lukašenkos nepavyko nuversti, o kita vertus, <...> Prancūzija, Lietuva, Lenkija reikalaus pasitraukti, o mes reikalausime derybų, bet mes visi sėdėsime prie vieno stalo. Manau, kad tokioje transkripcijoje susitarimo neįvyks. Rusijos įtaka Baltarusijoje šiandien yra didelė. Kyla klausimas, ar Lukašenkai iš tikrųjų priešinasi tauta, ar priešinasi opozicija? Ir antruoju atveju — ar reikalingas tarpininkas. Valdžios ir opozicijos santykiai — tai vidaus politikos klausimas. Gal todėl jie ir kviečia mus tarpininkauti, nes jie nori vidaus politiką paversti užsienio politikos klausimu?" — pasakė ekspertas.
Žuravliovas pažymėjo, jog iš tikrųjų Nausėda nepasiūlė konkretaus sprendimo. Tačiau, kaip rodo pastarųjų savaičių įvykiai, visi Vakarų sprendimai susiveda į viena — "Lukašenka turi pasitraukti".
"Šiuo požiūriu derybos yra beprasmės. Baltarusijoje išrinktas prezidentas, dauguma gyventojų jam neprieštarauja — ką mes turime ir kodėl turime kažką siūlyti? Jei Vakarai pasiūlys kokią nors pagrįstą alternatyvą, kuri patenkintų opoziciją ir tuo pačiu metu patenkintų daugumą — tada prašom. Bet tada jie turėtų išreikšti šią iniciatyvą. Kol kas jie jos neparodė", — pabrėžė ekspertas.
Padėtis Baltarusijoje
Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą.
Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.
