VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzija, Lietuva ir Latvija bendroje deklaracijoje dėl demokratijų apsaugos ragina Europos Sąjungą peržiūrėti reglamentus, kad būtų uždraustas netiesioginis politinių partijų finansavimas iš užsienio.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas per spaudos konferenciją Vilniuje pareiškė, kad šios trys šalys priėmė bendrą deklaraciją dėl demokratijų apsaugos, kuri visų pirma skirta kovai su kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija.
"Visų pirma turime užtikrinti mūsų rinkimų procesų saugumą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu, taip pat garantuoti rinkimų rezultatų vientisumą. Nacionalinių rinkimų saugumas yra bendras iššūkis Europos Sąjungos demokratijoms", — sakoma deklaracijos tekste, kurią išplatino Eliziejaus rūmų spaudos tarnyba.
Dokumente siūloma įvesti bendrą rinkimų apsaugos mechanizmą, kuriame dalyvautų nacionaliniai ekspertai, į kuriuos galėtų kreiptis bet kuri ES valstybė narė, kad apsaugotų rinkimų sistemą nuo kibernetinių atakų.
Be to, deklaracijoje nurodoma būtinybė sustiprinti gebėjimą atsispirti dezinformacijai.
"ES turi imtis naujų priemonių internetinių platformų atskaitomybės ir skaidrumo atžvilgiu, kad kovotų su dezinformacija. Šios priemonės turi būti grindžiamos pagrindinių teisių pirmenybe", — sakoma deklaracijoje.
Be to, dokumente kalbama apie būtinybę koreguoti Europos Sąjungos reglamentus, siekiant įvesti draudimą netiesiogiai finansuoti politines partijas iš užsienio.
"Nepaisant draudimo Europos politinės partijoms gauti finansavimą iš ne Europos Sąjungoje esančių šaltinių, vis dar esama reglamentavimo spragų, ypač netiesioginio finansavimo srityje. Raginame būtinai peržiūrėti Reglamentą Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų statuto ir finansavimo, kad būtų draudžiamas ne tik tiesioginis Europos partijų finansavimas per užsienio šalių šaltinius, bet ir netiesioginis jų finansavimas iš užsienio (per nacionalines partijas ar privačias aukas)", — sakoma dokumente.
Pažymima, kad šis pakeitimas turėtų įsigalioti dar prieš kitus rinkimus į Europos Parlamentą 2024 metais.
Susitikime Vilniuje Makronas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė ir padėtį po rinkimų Baltarusijoje. Diskusijos metu Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą parengti galimą ES paramos paketą politiniams, ekonominiams ir socialiniams pokyčiams kaimyninėje šalyje.
Taip pat Nausėda informavo Makroną apie Baltijos šalių paskelbtas sankcijas Baltarusijos valdžios atstovams.
Padėtis Baltarusijoje
Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".
Maskva ne kartą ragino Lietuvą "nekaitinti" situacijos kaimyninėje šalyje.