2016 metais Seimo rinkimuose balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Per 2012-ųjų Seimo rinkimus aktyvumas siekė 52,93 proc. 2008-ųjų rinkimuose bendras aktyvumas siekė 48,59 proc.
Kur kita rinkėjų — Lietuvos piliečių pusė? Ką pasakys politikai, politologai? Gal turėtų komentuoti psichologai, gal net psichiatrai? Juk pandemijos nebuvo nei 2012 metais, nei 2016 metais.
Sąlygos atlikti pilietinę pareigą ir išreikšti savo politinę poziciją buvo sudarytos net esantiems saviizoliacijoje. Galima buvo balsuoti ir sostinės Lukiškių aikštėje buvusiame pliaže. Tikėtina, kad asociacijos su pliažu lėmė sėkmę Laisvės partijai. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir Aušrinės Armonaitės pernai įkurta Laisves partija pirmajame rinkimų ture užsitikrino aštuonis mandatus.
Aušrinės Armonaitės į rinkimus vedama Laisvės partija tapo tikra šių rinkimų staigmena ir politologams. Aušrinė Armonaitė, paklausta, ar nori likti opozicijoje, ar dirbti valdančiojoje koalicijoje, sakė, kad "sielos dėl kėdžių nepardavinės".
Kiek anksčiau kalbėdamas apie galimas koalicijas "valstiečių" vedlys Ramūnas Karbauskis teigė, kad Laisvės partija yra ta politinė jėga, su kuria dialogo nebus. Karbauskis yra ne kartą pabrėžęs, kad šiai partijai atėjus į Seimą, vėl bus sugrįžta prie kanapių įteisinimo klausimo.
Tačiau kol kas šių rinkimų favoritai yra konservatoriai. Ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Laisvės partija bus koalicijoje ir tarsis kanapių klausimu, sužinosime po antrojo rinkimų turo. Konservatoriai jau turi 23 mandatus (dar vieną mandatą vienmandatinėje apygardoje laimėjo Ingrida Šimonytė).
Yra ir tų, kurie nieko neturi. Kitame parlamente Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nebus. Nebebus ir Seimo senbuvių Kirkilo, Bernatonio, Šiaulienės.
Pirmieji Seimo rinkimai nuo socialdemokratų atskilusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) tapo nesėkmingi — partija neįveikė rinkimų barjero. Jos lyderiai patyrė pralaimėjimą ir vienmandatėse apygardose.
LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas į Seimą buvo renkamas nuo 1992 metų be pertraukų. Visuomet Seimo nariu G. Kirkilas tapdavo pagal partijos sąrašą. Šįkart Fabijoniškių vienmandatėje kandidatavęs politikas į antrą rinkimų turą nepateko. Septintą kadenciją Seime baigia ir Irena Šiaulienė. Šiemet ji dėl parlamentarės mandato varžėsi Klaipėdos Baltijos rinkimų apygardoje ir liko devinta tarp dvylikos kandidatų. Nuo 1992-ųjų su pertrauka 2008–2012 metais Seimo nariu renkamam Juozui Bernatoniui taip pat nepavyko užsitikrinti septintosios kadencijos. Vilniuje Justiniškių-Viršuliškių apygardoje jis liko toli nuo patekimo į antrąjį turą.
Rinkimų išvakarėse Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas neslėpė socialinio optimizmo.
"Bendroje sumoje tikimės geresnio pasirodymo nei 2016 metais — esame tai ne kartą deklaravę. Su tais mandatais — mes turėjome po 2016 metų 17 mandatų. Tai tikimės daugiau", — tokiais lūkesčiais dalijosi dar rinkimų vakarą LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.
Dabar ponas partijos pirmininkas nustebęs. Ne dėl atskilusios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) bei Kirkilo, Bernatonio, Šiaulienės rinkimų rezultatų. Nustebęs dėl kitų.
"Turime pirmojo rinkimų turo rezultatus. Jie šiek tiek, matyt, visus nustebino. Matyt, kai kurių partijų pasirodymo prognozuoti niekas nedrįso. Šiek tiek nustebino "Laisvės partijos" pasirodymas — iš tikrųjų peržengė daugelio, net savo pačių lūkesčius. Nustebino aišku ir Darbo partijos pasirodymas", — kitą dieną po rinkimų viskuo stebėjosi Gintautas Paluckas.
Tačiau suskaldęs socialdemokratus pats Gintautas Paluckas į Seimą pagaliau pateko. Ir atsistatydinti iš LSDP neketina. Gintauto Palucko vadovaujamai partijai pavyko gauti tik 8 mandatus. Buvusius bendražygius pravardžiuodamas "ūsuotais bebrais" socialdemokratas Paluckas didesnio politinio kapitalo nesusikrovė.
Buvęs politinis kapitalas nepadėjo buvusiems Seimo pirmininkams.
Buvę Seimo pirmininkai Loreta Graužinienė, Artūras Paulauskas ir Vydas Gedvilas į naująjį Seimą nepateko. Rinkėjai neparodė jiems palankumo. Pati save išsikėlusi Deltuvos rinkimų apygardoje buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ten liko šeštoji. Buvęs Seimo vadovas Artūras Paulauskas, kuris atstovauja partijai "Laisvė ir teisingumas", Dzūkijos rinkimų apygardoje liko penktas. Buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas į Seimą mėgino patekti su Lietuvos žaliųjų partija Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje. Tačiau tarp visų kandidatų jis liko aštuntoje vietoje.
Dabartiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui labiau pasisekė. Pranckietis į Seimą mėgino patekti su Liberalų sąjūdžiu. Ir jam pavyko. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis turi šešis mandatus. Pranckietis trečias. Anksčiau ponas Pranckietis buvo "valstietis". Dabar — liberalas.
Ponas Antanas Guoga priešingai — anksčiau buvo liberalas, o dabar Darbo partijos Nr. 1. Pokerio žaidėjas ir vėl nepralošė. Darbo partija surinko 9,47 proc. balsų ir turi devynis mandatus.
Pirmoje vietoje partijos sąraše atsidūręs Antanas Guoga spaudos konferencijoje taip ir nepasirodė — "darbiečiai" Jukna ir Fiodorovas žurnalistams negalėjo atsakyti, kur jų kolega. Tačiau buvęs europarlamentaras, verslininkas Antanas Guoga rinkimų naktį žurnalistams teigė, kad darbą Lietuvos Seime mato kaip puikią galimybę realizuoti savo gebėjimus ir net žino, kokiose srityse jam darbuotis sektųsi geriausiai.
"Visą Europos Parlamento atlyginimą aukojau labdarai ir Lietuvai sukūriau daug vertės ir buvau pats ryškiausias EP narys. Esu tas žmogus, kuris bando, stengiuosi, darau... Paaukojau Australijos pilietybę, kad galėčiau būti sąraše", — sakė ponas Guoga.
Į klausimą, kodėl dažnai keičia politines pažiūras ir partijas, politikas atsakė klausimu: "Tai klausimas — gyventi, ar negyventi? Kiek partijų pakeitė Vinstonas Čerčilis? Pabandė... Aš bandau." "Aš pasiruošęs būti ministru, viceministru, Seimo nariu... Būčiau geras ministras, bet kurias pareigas gerai atlikčiau", — sakė Guoga ir patikslino, kad jam labai rūpi švietimas ir jam skaudu dėl šios srities problemų. Vėliau politikas užsiminė, kad puikiai kalba angliškai ir galėtų užimti ir užsienio reikalų ministro postą.
Tačiau ponas Guoga gali ir pralošti — negauti jokio posto. Nes partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui postai nėra svarbu. "Nesvarbu, kokioje pusėje bus formuojama Vyriausybė, mes pasiryžę bendradarbiauti. Mūsų nedomina postai, norime prisidėti prie valstybės gerovės įgyvendinant vieną ar kitą kertinį punktą iš mūsų partijos programos. Nesinori dėl postų aukoti mūsų programos", — žiniasklaidai sakė Uspaskichas.
Uspaskichui nesvarbu, kas formuos vyriausybę. Viktoras Briuselyje. Viktoras Uspaskichas — europarlamentaras ir pasiryžęs bendradarbiauti su bet kuo. Taigi, ponas Guoga gal dar ir nepralošė. Gaus kokį postą. Juk taip pasiaukojo vardan tos Lietuvos — paaukojo Australijos pilietybę.
Nėra aišku ir kas labiau pralošė. Ar ta pusė rinkėjų, kuri atėjo balsuoti, ar ta, kuri iš rinkimų nieko gero nelaukia. Ir nebeturi ko aukoti "gerovės valstybėje". O gal ta kita rinkėjų pusė — 1 mln. 224 tūkst. 841 rinkėjas — ateis ir prabalsuos antrajame ture? Ir Lietuvos valdžia taps legitimi? Ne formaliai. Realiai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.