Jų atėjimas į valdžią nieko gero nežada Lietuvos santykiams su Rusijos Federacija ir Baltarusija.
Valdžia vėl keičiasi
Sovietinio kino klasika — filmas "Vestuvės Malinovkoje" ir senukas, tai išsiimantis, tai vėl slepiantis Budenovką, yra gyva iliustracija to, kas laukia Lietuvos gyventojų ir jos kaimynų per ateinančius ketverius metus.
Pakanka pasakyti, kad būtent konservatoriai ("Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai") yra isterijos aplink naująją Baltarusijos atominę elektrinę, kurios pirmajame reaktoriuje jau pradėta grandininė reakcija, sukėlėjai. Ir būtų gerai, jei šios isteriškos raudos būtų girdimos tik Lietuvoje. Bet BelAE "pavojaus" temą konservatoriai eskaluoja aukščiausiu tarptautiniu lygiu. O jiems spaudžiant, dabartinė valdančioji koalicija netgi buvo priversta priimti atskirą įstatymą, draudžiantį pirkti elektrą iš Astravo AE.
Paskirtoji "prezidentė Sveta"
Lietuvos konservatoriai yra pagrindiniai Europos Sąjungos ir sankcijų "tirono Lukašenkos režimui" lobistai. Jie organizuoja visas protesto akcijas ne tik prie Baltarusijos ambasados Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jie pirmieji pasaulyje pripažino pagrindinę baltarusių opozicijos atstovę Svetlaną Tichanovskają "Baltarusijos vadove" ir dabar saugo ją kaip brangenybę Lietuvos žemėje.
Jie moko ją išminties, europinių vertybių, rengia, maitina, brangina, vežioja po užsienį ir organizuoja aukščiausio lygio susitikimus. O už bet kokias sankcijas Rusijai jie balsuoja dviem, o jei galėtų, balsuotų trimis rankomis.
Ar galite įsivaizduoti, kokią užsienio politiką Minsko ir Maskvos atžvilgiu vykdys užsienio reikalų ministras iš konservatorių stovyklos.
Apie vidaus reikalus
O dabar palieskime vidaus reikalus. Kaip dar prieš rinkimus žadėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jis 2008–2012 metų Vyriausybėje į premjero kėdę pasodins buvusią kandidatę į prezidentus ir buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę — vieną iš 2009 metų "Naktinės reformos" autorių, kai buvo sumažintos socialinės išmokos ir pensijos.
Kartu su dviem liberaliomis partijomis konservatoriai sudarys valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Atkreipkime dėmesį į tai, kad atviri LGBT bendruomenės atstovai į Seimą patenka iš Laisvės partijos ir "Liberalų sąjūdžio". Net priešrinkiminės kampanijos etape jie pareiškė, kad kai tik jie pateks į valdžią, pirmas dalykas, kurį jie padarys, bus parengti ir patvirtinti įstatymus, kuriais būtų skatinamos meilės tarp tos pačios lyties atstovų vertybės plačiuose visuomenės sluoksniuose. Nepamirškime, kad jų programose yra siekis įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas ir galimybė tokioms "šeimoms" įvaikinti vaikus.
Kuo toliau, tuo daugiau. Nenustebčiau, jei Lietuvos kultūros ministerijai vadovautų atviras gėjus ar jo "bendramintis". Jūs pats galite įsivaizduoti, kokia kultūra pasipils piliečiams nuo scenos, televizoriaus ekranų, radijo ir interneto.
Sofos rinkėjai-politologai
Ir visa tai yra namuose sėdėjusių rinkėjų pasyvumo rezultatas, kai liberalai ir konservatoriai aktyviai mobilizavo savo ir taip vieningus rinkėjus. Kovoje dėl valdžios jie taikė visus metodus — nuo atviro oponentų persekiojimo iki melagingų gandų skleidimo, o kartais ir atviro melo.
Jie taip pat sužaidė daugelio nepasitenkinimu griežtomis karantino priemonėmis dėl koronaviruso. Tiek daug purvo ir priekaištų socialiniuose tinkluose pasipylė prieš valdančiuosius ir asmeniškai sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Bet jei pažvelgtume į sergamumo ir mirtingumo statistiką klestinčiose Europos šalyse, tai Lietuva šalia jų atrodo labai gerai. Ir, mano manymu, turėtume už tai padėkoti ministrui Verygai ir ministrui pirmininkui Skverneliui, o ne kiekviename žingsnyje ieškoti jų kaltės. Atsiprašau, skaitytojau, už emocijas.
Ir dabar, jei būsimos konservatorių-liberalų vyriausybės ir valdančiosios koalicijos veiksmai jūsų, mieli skaitytojai-rinkėjai, kuo nors netenkins, tai prisiminkite šį straipsnį ir nesipiktinkite, tylėkite. Juk jūs patys savo pasyvumu "išsirinkote" tokią valdžią.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
