VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Baltijos šalių uostų krovinių apyvartos kritimas taps dar didesnis, jei Baltarusija nukreips savo tranzitą nuo Baltijos šalių, rašo Igoris Karmazinas straipsnyje laikraščiui "Izvestija".
Pagal devynių mėnesių rezultatus Latvijos uostų krovinių apyvarta sumažėjo trečdaliu (29,7 proc.). Labiausiai nukentėjo Ventspilis, kur buvo perkrauta 41,9 proc. mažiau krovinių. Pagrindinė šio nuosmukio priežastis — anglies perkrovimo sumažėjimas, pažymi leidinys.
Tuo tarpu Rygos uosto apyvarta krito 26,4 proc., o Liepojos uosto — 11,9 proc.
Kritimas fiksuojamas ir Lietuvoje bei Estijoje.
"Klaipėdos uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų vadovas Artūras Drungilas sako, kad nei šiais, nei kitais metais krovos darbai negrįš į prieškrizinį lygį, kadangi sumažėjo konteinerių ir naftos produktų srautas, grūdų ir trąšų perkrovimas to neatlygins", — rašo laikraštis.
Rusijos uostų krovinių apyvarta per dešimt mėnesių sumažėjo 2,7 proc. dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau Baltijos šalių uostams įtakos turėjo ne tik situacija su COVID-19, bet ir Rusijos krovinių srautų nukreipimo iš užsienio į savo uostus politika. Be to, po rinkimų Baltarusijoje Lietuva atsisakė pripažinti Aleksandrą Lukašenką teisėtu lyderiu.
Vilnius reguliariai reikalauja surengti pakartotinius rinkimus ir Baltarusijos lydere vadina buvusią kandidatę į prezidentus Svetlaną Tichanovskają.
Kaip priminė Karmazinas, atsakydamas į tai, Lukašenka paskelbė apie galimą krovinių srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų į kitas kryptis. Be to, Baltarusijos lyderis yra pasirengęs apsvarstyti galimybę Leningrado srityje pastatyti savo jūrų terminalą.
Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas pasitrauks iš Lietuvos, respublikos ekonomika labai nukentės.
Pavyzdžiui, straipsnio autorius cituoja Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Baltarusijos tyrimų centro vadovo Nikolajaus Meževičiaus nuomonę.
"Dar metus ar dvejus Klaipėda veiks dabartiniu režimu. Tačiau pamažu tranzitas nueis. Uosto pajėgumai taps nereikalingi, uostas bus išardytas metalo laužui", — pasakė ekspertas.
Pasak Meževičiaus, Vilnius vykdo "savižudišką politiką".
"Tikriausiai partijoms ir elitui užteks pinigų savo pragyvenimui, tačiau apie piliečius valdžia negalvoja. Galų gale per nepriklausomybės metus respubliką paliko trečdalis gyventojų. Niekam nerūpi, jei dar trečdalis išvažiuos", — pasakė jis interviu laikraščiui "Izvestija".
Savo ruožtu Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas mano, kad Lietuvos elgesys yra įžeidžiantis Baltarusijai.
"Jei Rusijos ir Baltarusijos tranzitas pasitrauks iš Baltijos šalių, infrastruktūra nusmuks. Uostai buvo statomi atsižvelgiant į didžiulę Sovietų Sąjungą. Dabar jie aptarnaus tris mažas šalis su maža vidaus rinka", — pasakė jis.
Baltarusijos krovinių perorientavimas iš Baltijos šalių uostų
Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų dėl situacijos Baltarusijoje po prezidento rinkimų.
Prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusijos sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs atsakyti. Pasak jo, žinoma, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto".
Interviu Sputnik Lietuva pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad perorientavimo klausime daug ką lemia Baltarusijos politinė. Jo nuomone, neaišku, kokia bus oficiali Minsko pozicija ilgalaikėje perspektyvoje.