Už aukštų TVF vadovybės žodžių apie būtinybę padėti pasauliui įveikti ekonomines ir humanitarines epidemijos pasekmes, tikriausiai slypi kažkas daugiau, ir tik itin naivus žmogus gali patikėti humanistiniais finansinės struktūros lyderių, kurių reputacija besivystančiose šalyse yra pelnytai su didžiuliu minuso ženklu, samprotavimais. Niekada nemačiau, kaip kiti šios Vašingtono organizacijos skolininkai sumažino socialines programas ir pardavė valstybines įmones už atlygį vardan to, kad įvykdytų "TVF reikalavimus ekonomikos atkūrimui".
Turime pagerbti amerikiečių oponentus: visi G7 elito-neokolonijiniam klubui nepriklausančių šalių bandymai perimti TVF kontrolę dar neapsivainikavo sėkme, nepaisant to, kad tam tikra pažanga didinant Kinijos (ar net Rusijos) įtaką sprendimų priėmimo procese organizacijos viduje vis tik buvo užfiksuoti. Tačiau apskritai pagrindinis besivystančių šalių kreditorius vis dar orientuotas į "globalizmo" versijos, kuri jokiu būdu negali būti vadinama sąžininga, propagavimą.
Jei COVID-19 epidemijos pradžioje Vakarų žiniasklaida ir ekspertai jaudinosi dėl šios globalizmo versijos gyvenimo ir bijojo de-globalizacijos, tai dabar "globalus Šailokas" teigia, kad jai reikia dar vienos Bretton Woods konferencijos, tai yra, jau veikianti (nustatytos sukūrus patį fondą 1944 metais) globalizacijos schema tapo pagrindine epidemijos auka, o nors "lavonas dar neatšalęs", bet pasauliui reikia skubiai išleisti naują versiją, turinčią patobulintą įvaizdį, paremtą pažadais neskatinti visiško kanibalizmo darbotvarkės.
"Nors mes tikimės, kad sutiksime Andorą kaip savo 190-ąją narę, TVF darbas liudija bendradarbiavimo ir solidarumo vertybes, kuriomis grindžiama žmonijos seserystė ir brolybė. Šiandien mes susiduriame su nauju "Bretton Woods" momentu. Pandemija ekonomikos katastrofa, kuri šiais metais pasaulio ekonomiką sumažins 4,4%, o iki kitų metų sumažins gamybą 11 trilijonų dolerių, ir neapsakoma žmonių neviltis, susidūrus su milžiniška suirute ir didėjančiu skurdu pirmą kartą per dešimtmečius. Ir vėl susiduriame su dviem didelio masto užduotimis: kovoti su krize šiandien ir sukurti geresnį rytojų".
Neverta ginčytis su teze dėl būtinybės kovoti su pasauline ekonomine krize šiandien, tačiau koncepcija, kad TVF sukurs "geresnį rytojų" visai žmonijai, yra įmanoma ir reikalinga, ypač todėl, kad apeliuojama į 1944 metų Bretton Woods konferencijos patirtį kaip į kažką gero ir įtikinamo tik Vašingtono pareigūnui. Verta priminti vieną apokrifinį epizodą iš tos konferencijos, kurioje 44 skirtingų šalių atstovai pasirašė TVF chartiją. Į konferenciją pakviesti sovietų diplomatai išvyko susipažinę su siūlomomis taisyklėmis naujai gimusiam pasaulinio fondo kreditoriui, sakydami organizatoriams, kad susidariusi struktūra paprasčiausiai bus "Volstryto filialas". Spėjimas visiškai išsipildė ir tokiomis formomis, kurias tarybiniai derybininkai vargu ar galėjo numatyti.
Yra pagrindo įtarti, kad savotiškas "Bretton Woods 2.0" veiks pagal tuos pačius principus. Pavyzdžiui, TVF generalinis direktorius besivystančias šalis kamuojančios epidemijos ir ekonominės katastrofos metu dėl tam tikrų priežasčių yra labai susirūpinęs dėl šių šalių jau surinktų skolų skaidrumo. Norint suprasti tikrąją nerimo priežastį, prireiks vertimo iš Vašingtono biurokratinės kalbos ir trumpos istorinės apžvalgos.
Štai ką TVF siūlo dabar:
"Turime siekti didesnio skolų skaidrumo ir didesnio skolintojų koordinavimo. Mus skatina Didžiojo dvidešimtuko diskusijos dėl bendros valstybės skolų sprendimo sistemos ir mūsų raginimas sukurti geresnę valstybės skolų sprendimo struktūrą, įskaitant privataus sektoriaus dalyvavimą. Mes remiame jų politiką".
Atrodo, kad tai "už viską, kas gera, ir prieš viską, kas bloga", tačiau lygiai taip pat, kaip amerikiečių diplomatų lūpose skambanti frazė "taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos laikymasis" reiškia "Rusija turi grąžinti Krymą", taip ir šiuo atveju užkoduota formuluotė "skolų skaidrumas" — tai ne apie skaidrumą, o apie Kiniją. Vasario mėnesį Japonijos ekonomikos leidinys "Quartz" rašė apie TVF ir Pasaulio banko kovą su Kinijos įtakos augimu besivystančiose šalyse:
"TVF taip pat nerimauja dėl Kinijos įtakos, kuri, nors ir nėra pati didžiausia kreditorė, tapo itin įtakingu kapitalo šaltiniu Afrikos šalyse, kurios dėl silpnų ekonominių parametrų turi mažai galimybių. <.. .> Kinija siūlo patogų finansavimą ir tolesnę paramą per savo valstybines įmones reikalingiems infrastruktūros projektams visame žemyne. Pasak Pasaulio banko prezidento Davido Malpasso, problema yra skaidrumo stoka. Viena iš praktinių problemų. Dabar susiduriame su tuo, kad kai kurie naujieji kreditoriai nėra Paryžiaus klubo nariai, todėl manau, kad kai mes kalbame apie tai, žmonės kartais turėtų suprasti, kad kalbama apie Kiniją ", — sakoma pranešime. — Kinijos struktūros padidino skolinimo apimtį, kas tam tikra prasme yra gerai. Norime daugiau paskolinti besivystančioms šalims. Tačiau <...> jų sutartyse dažnai yra neatskleidimo sąlyga, draudžianti Pasaulio bankui ar privačiam sektoriui pamatyti, kokios yra sutarties sąlygos".
Apskritai TVF norėtų, kad klausimą, ar Kinija nurašys skolas ne tik valstybės struktūrų ar bankų, bet ir privačių įmonių lygmeniu, spręs ne pati Kinija dvišalėse derybose, o kai kurių daugiašaliu formatu, dalyvaujant TVF ir Vakarų šalims. Tai atrodo ne kaip bandymas sukurti naują pasaulinę finansinę broliją, bet kaip noras bet kokia kaina išlaikyti besivystančiose šalims esamą ir iš tikrųjų neokolonijinę skolinimo schemą, kuriai Pekinas labai trukdo. Be to, remdamasis tais pačiais svarstymais, kodėl fondo valdymas neturėtų reikalauti, kad Rusija "nurašytų" tris milijardus dolerių, kuriuos Ukraina skolinga euroobligacijomis? Kaltinti Maskvą dėl nepakankamo skaidrumo ir nenoro padėti labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusiai šalia, būtų būdinga Vašingtono fondo stiliui.
Kitas principas, kuriuo remdamasis TVF kurs šviesią pasaulinę ateitį, yra tiesioginė grėsmė Rusijos ekonominiam saugumui ir biudžetui:
"Kaip parodė pandemija, nebegalime ignoruoti sveikatos apsaugos priemonių, negalime sau leisti ignoruoti klimato pokyčių — tai yra trečiasis mūsų reikalavimas. Didžiausią dėmesį skiriame klimato pokyčiams, nes jie yra labai svarbūs makrolygmeniu ir kelia didelę grėsmę augimui ir klestėjimui. Tai taip pat labai svarbu žmonėms ir planetai. <...>
Mūsų tyrimai rodo, kad turėdami tinkamą ekologiškų investicijų ir aukštesnių anglies dioksido kainų derinį, iki 2050 metų galime pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį ir padėti sukurti milijonus naujų darbo vietų. Mes turime istorinę galimybę sukurti ekologiškesnį pasaulį — taip pat labiau klestintį ir su daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Esant žemoms palūkanų normoms, tinkama investicija šiandien gali išmokėti keturis kartus didesnius dividendus: užkirsti kelią nuostoliams ateityje, skatinti ekonominę naudą, išgelbėti gyvybes ir atnešti socialinę ir aplinkosauginę naudą visiems".
Praktiškai tai reiškia: Vakarų šalys, kurios 150 metų turėjo galimybę džiaugtis sparčios technologinės pažangos, kurią įgalino masinis angliavandenilių naudojimas, rezultatais, išliks turtingos, o likusiam pasauliui bus taikoma žeminanti amžino skurdo prievarta po "klimato apsaugos" ženklu iš esmės tai reiškia pigios elektros energijos, prieinamo benziną, prieinamų šildymo kainų žiemą uždraudimą ir netgi atims elementarią galimybę gauti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą.
Vienintelės žaliosios energijos sukurtos darbo vietos yra darbo vietos tarptautiniams pareigūnams, ekoaktyvistams ir pelnas Europos ir Amerikos žaliosios energijos bendrovių akcininkams, kurie gali priverstinai parduoti savo produktus už išpūstas kainas vyriausybės ir vartotojų sąskaita.
"Aukštos anglies dioksido kainos", apie kurias kalba TVF vadovas, yra "anglies tarifų", kuriuos ES periodiškai grasina įvesti Rusijai, keršydama už įžūlumą turėti savo pigių dujų ir savo pigios naftos, pranašas.
Jei Rusijai bus įvesti anglies tarifai, Rusijos eksportuotojai (ir Rusijos biudžetas kartu su socialinėmis programomis) praras dešimtis milijardų dolerių per metus, tačiau Gretos Thunberg gerbėjai ir žaliosios ekonomikos šalininkai bus patenkinti. Šviesi ateitis, kurią vaizduoja TVF, yra distopija, parašyta Ezopo kalba, verta Orvelo: ekologija — tai skurdas, skaidrumas — tai pavaldumas Vašingtonui ir TVF. Prieš mus yra tikrai istorinis momentas, bet ne "Bretton Woods 2.0", o tam, kad galiausiai pribaigtume globalizacijos monstrą, kuris gimė JAV 1944 metais.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.