Kauno intermodalinis terminalas prijungtas prie Europos geležinkelių tinklo

Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas taps vienu moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų "Rail Baltica" linija važiuojančių traukinių
Sputnik

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. "Rail Baltica" geležinkelio ruože Kaunas–Palemonas užbaigti pagrindiniai projekto darbai, po kurių Kauno intermodalinis terminalas yra tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu, praneša "Rail Baltica" spaudos tarnyba.

Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti

Pabrėžiama, kad Kauno geležinkelio mazgo ruože dar reikia pastatyti tvoras, apželdinti aplinką ir užbaigti tunelį Ugniakuro gatvėje. 

"LTG Infra" generalinio direktoriaus Karolio Sankovski teigimu, geležinkelio ruožas tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono yra vienas svarbiausių "Rail Baltica" projekte.

"Laikantis griežto rangos darbų grafiko, įgyvendintas pagrindinis projekto uždavinys — Kauno intermodalinis (KIT) terminalas tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių infrastruktūra. Nuo šiol KIT — toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas, kurį netrukus europinio standarto bėgiais galės pasiekti prekiniai traukiniai. Darbų pabaiga šiame ruože sudaro sąlygas toliau sėkmingai tęsti projektą link Latvijos ir Estijos", — teigė jis.

Pažymima, kad iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių ruožų: Kaunas–Palemonas, Jiesia–Kaunas, Jiesia–Rokai ir Rokai–Palemonas.

Sankovski teigimu, baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas taps vienu moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų "Rail Baltica" linija važiuojančių traukinių.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.