VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo. Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų. Parengtas 48 projektų sąrašas, iš jų šeši projektai (elektros tinklų sinchronizavimas, GIPL, SGD terminalo įsigijimas, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Viking"), strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.
Tuo tarpu Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius mano, kad Trijų jūrų iniciatyva siekiama priversti Europos šalis pirkti suskystintas dujas iš JAV ir izoliuoti Rusiją. Pasak jo, Vokietija "praktiškai priversta atsisakyti "Nord Stream-2" projekto.
Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sakė, kad Baltijos šalys laikosi Amerikos ir Lenkijos politikos, tačiau Varšuva pamažu tolsta nuo aktyvaus dalyvavimo Europos reikaluose.
"Lenkijos geopolitika niekur nedings. Baltijos šalys pirmiausia bus susijusios su Varšuvos interesais, nuostatomis ir geopolitiniais tikslais. Joms tai yra blogai vien todėl, kad tai ne jų požiūris ir ne jų interesai, jos dirbs kitos šalies labui", — sakė ekspertas.
Nosovičius įsitikinęs, kad dalyvavimas Trijų jūrų iniciatyvos projektuose gali atnešti neigiamų pasekmių Lietuvai. Jo nuomone, strateginis suartėjimas su Lenkija Lietuvai gali pasibaigti tuo, kad Varšuva ją "praris".
"Lietuva turėtų suprasti, kad jei ji dabar aktyviai dalyvauja Lenkijos užsienio politikos iniciatyvose, eina link strateginio suartėjimo su Lenkija, kuris dabar vyksta vadovaujant dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai, tai jis gali pasibaigti tuo pačiu — Lenkijos dominavimu ir bet kokios objektyvios Vilniaus užsienio politikos praradimu. Objektyviai vertinant, šių dviejų šalių galimybės yra palyginamos. <...> Akivaizdu, kad suartėjimo su Lenkija ir dalyvavimo Lenkijos projektuose atveju Lenkijos įtaka tiesiog praryja Lietuvą", — pridūrė jis.
Trijų jūrų iniciatyva vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.
