VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Vandenynų tyrimų centro ir Vokietijos Helmholco geologijos mokslinių tyrimų centro mokslininkai pirmą kartą aprašė išsamų pasaulinės katastrofos, įvykusios Žemėje prieš 252 milijonus metų, vaizdą, skelbia "EurekaAlert".
Dėl nelaimės Žemėje išnyko 95 proc. jūrinių ir 75 proc. sausumos gyvūnų. Manoma, kad ją sukėlė vulkaninis aktyvumas dabartinio Sibiro teritorijoje Permės ir Triaso periodų sankirtoje, tačiau tikslių to įrodymų nebuvo.
Tyrime vokiečių mokslininkai panaudojo iškastinių brachiopodų lukštus, kurie prieš 252 milijonus metų buvo nusėdę Tethyso vandenyno seklios šelfinės jūros dugne. Matuojant suakmenėjusių kriauklių boro elemento izotopus, jiems pavyko nustatyti jūros vandens pH rodiklių pokytį prieš masinį rūšių išnykimą ir po jo. Kadangi pH lygiui įtaką daro anglies dioksido kiekis atmosferoje, tapo įmanoma rekonstruoti ir šiuos duomenis.
Paaiškėjo, kad dėl gausių magmos išsiliejimų išsiskyrė didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Jo kaupimasis atmosferoje truko kelis tūkstantmečius, ir tai sukėlė stiprų vandenyno atšilimą bei rūgštėjimą. Dėl to išnyko jūriniai kalkiniai organizmai.
Dėl šiltnamio efekto padidėjo temperatūra ir cheminis atmosferos poveikis sausumoje. Daugybė mineralinių medžiagų pateko į vandenynus, augo deguonies stokojančios negyvos zonos. Kelių veiksnių poveikis vienu metu sunaikino skirtingas gyvūnų grupes.
Metano hidratų — dar viena galima nelaimės priežastis — ištirpimas buvo laikomas mažai tikėtinu.
Kaip paaiškino tyrimų grupės vadovė Chana Jurikova, senovės ugnikalnių išsiveržimai neturėtų būti lyginami su antropogeniniais anglies dvideginio išmetimais: net ir viso iškastinio kuro sudeginimas nesukels tokio paties CO2 padidėjimo atmosferoje, kaip Permės ir Triaso periodų sankirtoje.
"Tuo pat metu kelia nerimą tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi greitis dabar yra 14 kartų didesnis nei didžiausios biologinės katastrofos Žemės istorijoje metu", — pridūrė mokslininkė.