VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Mokslininkai iš šešių šalių paskelbė baigę projektą ir sukūrę naują atskaitos klimato kreivę per pastaruosius 66 milijonus metų. Pirmą kartą buvo parengtas išsamus ir tęstinis vidutinės pasaulinės temperatūros pokyčių grafikas nuo kainozojaus pradžios iki šių dienų. Rezultatai paskelbti žurnale "Science".
Tyrimas pagrįstas Tarptautinės vandenyno gręžimo programos (IODP) duomenimis, kauptais penkis dešimtmečius. CENOGRID projekte (angl. CENOzoic Global Reference) dirbantys mokslininkai tyrė foraminiferos, mikroskopinio planktono, esančio dugno nuosėdose, apvalkalus.
Gauti deguonies ir anglies izotopiniai santykiai šių kriauklių karbonatinėje medžiagoje leido mokslininkams rekonstruoti pagrindinius paleoklimatinius parametrus — temperatūrą ir anglies dioksido kiekį atmosferoje. Tada jie palygino išvadas su Žemės orbitos, žinomos kaip Milankovičiaus ciklai, kitimais.
Atlikę bendrą matematinę šių duomenų analizę, mokslininkai sudarė kreivę, kurioje buvo pateikta išsami informacija apie vidutines temperatūras, pasaulinius ledo kiekius ir anglies ciklą per pastaruosius 66 milijonus metų.
Atskaitos kreivė laikotarpiui nuo 34 milijonų metų iki šių dienų pasirodė 2001 metais, tačiau senesnių duomenų tada nepakako. Dabar, naudodamiesi naujais giliavandenių šerdžių tyrimo duomenimis, mokslininkai išplėtė grafiką į sausumą iki kainozojaus eros pradžios. Be to, naujoji kreivė yra daug išsamesnė.
"Mūsų tikslas buvo sukurti orientacinį klimato modelį per pastaruosius 66 milijonus metų, kuris ne tik apima aukščiausios skiriamosios gebos duomenis, bet ir yra tiksliau datuojamas, — sakė pirmasis straipsnio autorius Thomas Westerhold'as Brėmeno universiteto pranešime spaudai. — Mes dabar tiksliau žinome, kada planeta buvo šiltesnė ar šaltesnė nei dabar, ir mes geriau suprantame pagrindinę klimato kaitos dinamiką".
Duomenų apdorojimo rezultatai parodė, kad pasaulinis klimatas kainozojaus metu kelis kartus smarkiai pasikeitė, pereidamas iš šilto į karštą paleoceno ir eoceno pradžioje, vėliau — vėl į šiltą eoceno pabaigoje, tada klimatas vėl atvėso oligocene ir miocene, galiausiai ledyniniame — pliocene ir pleistocene. Dabar gyvename vidutiniškai šiltoje šio ledyninio megaperiodo, vadinamo holocenu, fazėje.
Be to, paaiškėjo, kad cikliniai orbitos parametrų pokyčiai, kurie anksčiau buvo laikomi pagrindiniais klimato pokyčių veiksniais, yra atsakingi už nedidelio masto svyravimus dideliais klimato laikotarpiais, o ilgalaikis režimas yra susijęs su kitais veiksniais — ledo sluoksnių kiekiu ir anglies dioksido kiekiu atmosferoje.
Pavyzdžiui, karščiausias klimatas Žemėje buvo nustatytas maždaug prieš 50 milijonų metų, per vadinamąjį paleoceno-eoceno šilumos maksimumą. Tada temperatūra buvo 14–16 laipsnių aukštesnė, palyginti su šiais laikais. To priežastis yra didžiulė anglies emisija į atmosferą dėl aktyvių vulkanų išsiveržimų Šiaurės Atlanto regione.
Dabartinį atšilimą, pasak mokslininkų, lemia ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų augimas atmosferoje, tik dabar priežastis yra kita — žmogaus veikla, kuri pagal savo poveikį klimatui prilygsta galingiausiems gamtos procesams.
Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) prognozėmis, jei niekas nepasikeis, 2300 metais vidutinė pasaulinė temperatūra viršys 1961–1990 metų laikotarpio temperatūrą 8,5 laipsnio.
Tačiau, kaip pažymi tyrėjai, net ir esant optimistiškiausiam scenarijui, numatančiam tik 2,6 laipsnių pakilimą, remiantis nauja atskaitos kreive, aktyvus kontinentinio ledo sluoksnių tirpimas prasidės iki 2150 metų, o tai lems staigų Pasaulio vandenyno lygio kilimą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.
