VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. COVID-19 krizė žemės ūkio sektoriui turėjo mažiau įtakos, palyginti su kitais sektoriais, praneša "Swedbank" spaudos tarnyba.
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų finansavimas siekė 26 mln. eurų. Tai yra trečdaliu daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
"Šiais metais nebuvo didelių stichinių nelaimių, vyravo palankios oro sąlygos, kurios leido nuimti gerą derlių. Be to, baigiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programai, ūkininkai siekia pasinaudoti galimybe atnaujinti techniką ir modernizuoti ūkius. Technikos parkų atnaujinimas ypač suaktyvėjo trečiąjį šių metų ketvirtį, kai žemės ūkiai pradėjo gauti atsiskaitymus už grūdus ir kitą derlių", — sakė "Swedbank" Finansavimo pardavimų palaikymo departamento vadovė Monika Cemnolonskienė.
Pasak jos, COVID-19 krizė ūkininkų aktyvumo nenuslopino — visais šių metų mėnesiais, išskyrus kovo mėnesį, žemės ūkių finansavimas buvo didesnis nei praėjusiais metais. Balandį ūkininkų finansavimas buvo rekordinis šiemet ir siekė 4,8 mln. eurų.
Per devynis šių metų mėnesius "Swedbank" ūkininkams suteiktų paskolų suma augo 27 proc. iki 19,1 mln. eurų, lizingo apimtys šoktelėjo 50 proc. iki 6,9 mln. eurų.
"Swedbank" ekspertų teigimu, tikėtina, kad Europos Sąjungos lėšos žemės ūkiui 2021–2027 metais bus dar didesnės nei ankstesnio laikotarpio, todėl modernizavimo procesas Lietuvoje turėtų išlikti intensyvus.
Pasak ekspertės, ūkiai vis aktyviau jungiasi į kooperatyvus ir kartu perka trąšų, sėklų. Taip pat daugėja ekologišką produkciją auginančių ūkių bei užsiimančių retesnėmis veiklomis — pavyzdžiui, uogininkyste, alpakų auginimu, ekologiškų produktų gamyba.
"Kita aiški tendencija — ūkių investicijos į labiau aplinkai draugiškas transporto priemones ir atsinaujinančius energijos šaltinius, tai yra, saulės elektrines, vėjo jėgaines, siekiant energetinio našumo ir kuo mažesnio poveikio aplinkai", — pastebėjo "Swedbank" atstovė.
Naujausiais duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1972 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Iki lapkričio pabaigos šalyje įvestas karantinas.
Dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių patyrė ekonominę žalą — dėl karantino dauguma įmonių buvo priverstos laikinai sustabdyti veiklą.
Šiuo metu karantino režimas Lietuvoje veikia 21 iš 60 savivaldybių. Tuo tarpu valdžia neatmeta galimybės, kad jis bus išplėstas ir sugriežtintas.