VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. Kuo ilgiau truks antroji pandemijos banga, tuo didesnė rizika, kad pasaulio ekonominė padėtis reikšmingai pablogės, kas bus juntama ir Lietuvos ekonomikos raidoje, pranešė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Paskelbti trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomikos raida buvo palanki. Mažas susirgimų skaičius ir greitas atsigavimas po pirmosios pandemijos bangos leido gyventojams grįžti prie iki pandemijos buvusių įpročių, o kai kurių ekonominių veiklų rezultatai buvo vieni geriausių Europos Sąjungoje (ES).
Atlaisvinus apribojimus, gyventojai plačiau atvėrė pinigines, o verslas pajuto atsigaunančią paklausą tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse eksporto rinkose. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2020 metų trečiąjį ketvirtį BVP buvo 3,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį. Tiesa, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, vis dar buvo 1,7 proc. mažesnis.
Vis dėlto vasariškas nuotaikas aptemdė blogėjanti epidemiologinė padėtis. Pastarosiomis savaitėmis naujų susirgimų COVID-19 atvejai bene kasdien muša naujus rekordus. Panašios tendencijos yra ir kitose valstybėse.
Imbrasas pažymi, kad nors kol kas mirtingumo atvejai nepasiekė pirmosios bangos lygio, tolesnis COVID-19 plitimas gali gana greitai išsekinti turimus sveikatos apsaugos sistemų išteklius, o tai neigiamai galėtų paveikti kovos su virusu kokybę ir mirtingumo rodiklius.
Pasak ekonomisto, daug nežinomybės dėl ateities ekonomikos raidos įneša tai, kad šiuo metu sunku įvertinti antrosios viruso bangos stiprumą ir jos trukmę, taip pat tai, kokias atsako ir kovos su virusu priemones pasirinks valstybės.
"Jei vasaros ekonominė raida maloniai nustebino, tai žiemą galime sulaukti nemalonių siurprizų. Kuo ilgiau truks antroji pandemijos banga, tuo didesnė rizika, kad pasaulio ekonominė padėtis reikšmingai pablogės, suprastės namų ūkių ir įmonių lūkesčiai, vis daugiau problemų kels augančios valstybių ir įmonių skolos bei didėjanti bankrotų rizika. Visa tai bus juntama ir Lietuvos ekonomikos raidoje", — sako Lietuvos banko ekonomistas.
Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP 2020 m. III ketv. mažėjo 0,1 proc., o per sausį–rugsėjį — 0,8 proc. Finansų ministerija skelbia, kad rugsėjį ekonomikos aktyvumui toliau augant, spalį jau stebimi nerimą keliantys ženklai, kurie iš esmės kyla dėl suaktyvėjusių COVID-19 protrūkių Lietuvoje ir ES. Ypač sparčiai pradėjęs augti per dieną fiksuojamų susirgimų COVID-19 liga skaičius Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse ir pradėtos taikyti griežtesnės viruso plitimo suvaldymo priemonės indikuoja, kad ekonomikos aktyvumas ketvirtąjį šių metų ketvirtį mažės.
Pastaruoju metu Lietuvoje labai padaugėjo COVID-19 atvejų. Reaguodamas į prastėjančią situaciją Lietuvoje šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį nusprendė steigti ir Sveikatos ekspertų tarybą, kuri padės valdyti koronavirusą.
Valdžia įvedė vietinį karantiną tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinė padėtis yra ypač sunki. Dabar didžiuosiuose Lietuvos miestuose galioja apribojimai.
