VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik, Danara Kirmanova. Maskvoje vyksta tarptautinis mokslinis ir praktinis forumas "Niurnbergo procesas", kurį organizuoja MIA "Rossija segodnia". Pagrindinė diskusijų tema: kodėl šiuolaikinėje visuomenėje yra tiek daug dezinformacijos apie Antrąjį pasaulinį karą ir ar realu jai priešintis? Juk leidiniai, iškreipiantys istoriją ir sumenkinantys sovietų karių indėlį į pergalę prieš nacizmą, daugiausia skelbiami socialiniuose tinkluose, juos labai sunku kontroliuoti.
Nepaisant to, anot žiniasklaidos ekspertų, su tuo įmanoma kovoti. Tačiau tam reikia suprasti tris pagrindinius mitus apie karą.
Mitas, kad pergalė kare — JAV nuopelnas
"Bandymai klastoti, kalbėti, kad Amerika laimėjo karą, buvo ir anksčiau, tik įžūlumo lygis tada buvo žemesnis", — sako vokiečių rašytojas, "Antispiegel" svetainės vadovas Tomas Roperis. — Anksčiau bent jau buvo sakoma, kad TSRS ir JAV yra sąjungininkės, kad Rytų frontas patyrė didžiausius nuostolius. Ir dabar sovietų kariai vis dažniau vadinami okupantais, o amerikiečiai, pasirodo, į Vokietiją atvyko su šokoladu".
Anot jo, istorijos perrašymą iš esmės palengvina Europos žiniasklaida, įskaitant vokiečių leidinius. Jis prisimena, kaip vokiečių žurnalas "Der Spiegel" socialiniuose tinkluose paskelbė įrašą, kad koncentracijos stovyklą Aušvice išlaisvino amerikiečiai. Vėliau, po gausios kritikos, leidinys paskelbė padaręs "klaidą" ir ištaisė ją: dabar sakoma, kad Aušvico koncentracijos stovyklą išlaisvino Raudonoji armija.
Ekspertai siūlo pasmerkti bet kokį istorijos iškraipymą. Pavyzdžiui, visuomenės dėmesį į įrašą "Der Spiegel" patraukė pikti vokiškai kalbančių vartotojų komentarai, kurie manė, kad jie gina ne tik faktą, bet ir pagarbą 1,4 milijono Aušvice mirusių žmonių atminimui.
Mitas, kad naujoji karta yra abejinga tam karui
Yra nuomonė, kad jaunimas vis mažiau domisi Antrojo pasaulinio karo tema. Tačiau taip nėra, sako "Rossija segodnia" žurnalistė Maria Butina ir kaip pavyzdį pateikia Nemirtingojo pulko žygį: jei anksčiau šioje akcijoje už Rusijos ribų dalyvavo tik 39 šalys, vos per kelerius metus jų skaičius išaugo iki 115.
"Todėl svarbu palaikyti savo tautiečius, jie yra istorinės atminties gynėjai, taikos ir bendradarbiavimo idėjų, Rusijos piliečių palaikymo ir palaikymo užsienyje vedliai", — sako ji.
Žmonių, norinčių išsaugoti tiesą apie karą, daugėja ir kaimyninėse šalyse, sako forumo pranešėjai. Tai įrodo ruso Sergejaus Mirošničenkos savanoriškas darbas, kuris laisvalaikiu verčia Niurnbergo teismo procesų nuorašus ir kitus su Antruoju pasauliniu karu susijusius dokumentus. Neseniai internete pasirodė naujas portalas — "Niurnberg Media", pasakojantis apie Niurnbergo tribunolą. Projekto sumanytojai yra "Rossija segodnia" žiniasklaidos grupė ir agentūra Sputnik.
Kalbant apie karą, reikia operuoti faktais, įsitikinęs "Niurnbergo proceso" forumo dalyvis. Žmonės, teigiantys, kad komunizmas ir nacizmas yra tas pats, praranda visus argumentus, kai susipažįsta su masinės sterilizacijos idėja. Šį projektą pasiūlė vokiečių gydytojas Adolfas Pokornis, kuris 1941 metų spalį laiške pareiškė, kad "priešą reikia ne tik nugalėti, bet ir sunaikinti". Norint tai padaryti, jis pasiūlė sterilizuoti "3 milijonus bolševikų kalinių, kuriems turėtų būti atimta galimybė daugintis". Gydytojo teigimu, šiuo atveju kaliniai visą gyvenimą galėjo būti naudojami kaip darbo jėga — ir po sėkmingų eksperimentų, Hitlerio pergalės atveju planuota tą patį padaryti ir su likusiais TSRS gyventojais.
Ar dezinformacija atsiranda dėl interneto?
Tiesą sakant, netikros naujienos visada egzistavo, sako žurnalistas, YouTube kanalo "Skaitmeninė istorija" autorius Jegoras Jakovlevas. Nepaisant to, kad interneto dėka informacinėje erdvėje greitai plinta dezinformacija, jų lygis labai krito. Pavyzdžiui, XIX amžiuje istoriniai kliedesiai buvo kuriami kur kas kūrybiškiau.
1817 metais čekų poetas Vaclavas Hanka pranešė, kad senoje Krale Dvur miesto bažnyčioje rado rankraštį — senovės epą apie tai, kaip 1242 metais čekai nugalėjo totorius-mongolus. Daugelis čekų tikėjo legenda. Atskleisti poeto melą pavyko tik po 70 metų.
Dar vieną garsią dezinformaciją 1939 metais paskelbė Prancūzijos naujienų agentūra "Havas". Jis teigė, kad Josifas Stalinas norėjo įsiveržti į Lenkiją, ir netgi išplatino kalbą, kurioje vadas tariamai palaikė Vokietiją Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Politbiure.
Po karo britų ir vokiečių mokslininkai sugebėjo įrodyti, kad naujienų agentūros "Havas" paskelbta kalba buvo netikra.