Šią savaitę pritrūko vieno posėdžių salėje sėdėjusių Seimo narių balso, kad būtų priimtos Lietuvos Seimo statuto straipsnių pataisos dėl galimybės Seimo nariams valdyti šalį iš savo namų biuro. Visa valdančiųjų liberalų frakcija buvo saviizoliacijoje. Bet Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nenusimena. Diena anksčiau, diena vėliau, tačiau bus priimtas revoliucinis sprendimas.
Jau kitą savaitę, kai liberalai išeis iš saviizoliacijos, pagal karantino taisykles, Seime vėl bus balsuojama dėl nuotolinio parlamentarų darbo. Ir jau tada, opozicionieriai-sukilėliai, laikykitės! Įstatymas bus priimtas, ir netvirta 73 valdančiosios koalicijos mandatų dauguma bus žymiai sustiprinta. Kol kas siūloma įteisinti, kad Seimo narys virtualiai galėtų dalyvauti Seimo posėdyje tik paskelbus ekstremalią situaciją ir iškilus grėsmei jo ir aplinkinių sveikatai ir (arba) gyvybei. O jau kitame etape galima nurodyti kitas "balsavimo internetu" priežastis. Ir ten bus galima visą teisėkūros galią šalyje perkelti į virtualią erdvę. Ir netgi įteisinti balsavimą internetu rinkimuose visais valdžios lygmenimis.
"Viena vertus, organizuodami saugesnį Seimo darbą, kita vertus, turime paraleliai spręsti perėjimą prie nuotolinio Seimo darbo. Kuo greičiau tai padarysime, tuo tikresni būsime, kad Seimo darbas gali būti nenutrūkstamas", — cituoja žiniasklaida Čmilytę-Nielsen.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išreiškė susirūpinimą. Per vaizdo konferenciją su naujojo Seimo valdybos nariais jis sakė: "Esame kritiškai svarbiame kovos su pandemija taške, be to, būtina sklandžiai užbaigti ir Vyriausybės tvirtinimą. Nepaisant visų Seimui tenkančių išbandymų, šios vienos svarbiausių valstybės institucijų darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui. Kviečiu visas parlamentines partijas suvienyti jėgas ir priimti tolesniam Seimo darbui būtinus sprendimus".
Beje, ši darbo forma jau sėkmingai išbandyta vietos valdžios lygiu. Tos pačios sostinės tarybos posėdžiai sėkmingai vyksta interneto platformose. Apie ką čia kalbėti? Pasaulio viršūnių susitikimai ir kalbos JT virtualioje erdvėje jau seniai tapo norma. Taigi fizinio kūno buvimas parlamento rūmuose tampa anachronizmu.
O dabar pereikime nuo pliusų prie šios valstybės, o ateityje ir viso pasaulio, valdymo formos minusų ir trūkumų.
Anądien nutiko juokinga istorija. Nyderlandų žurnalistas Danielis Verlaanas "nulaužė" slaptą ES gynybos ministrų vaizdo konferenciją. Kol karinių departamentų vadovai internete diskutavo apie slaptus gynybos klausimus, ekrane pasirodė žurnalistas ir pasveikino apstulbusius ministrus. Jam pavyko prisijungti prie slaptos vaizdo konferencijos dėl paveikslėlio su slaptažodžiu, kurį netyčia "Twitter" paskelbė Nyderlandų gynybos ministras Ankhas Beyleveldas.
Taip, už šį įžūlų triuką žurnalistą galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Bet kas gali garantuoti, kad koks nors programišius, nors ir vidutinio lygio, nemojuos ranka ministrams, o tiesiog ramiai pasidės už ekrano ir užrašys visas ES ir NATO gynybos paslaptis?
Štai ir nėra jokios garantijos, kad koks nors Rusijos ar Kinijos šnipas neprisijungs prie Lietuvos Seimo posėdžio vaizdo konferencijos.
Štai kodėl opozicijos "valstiečiai" šiandien ragina savo kolegas neskubėti, o rimtai apmąstyti šį klausimą. Ne skubėti svarstyti šių įstatymų projektų, bet pirmiausia sukurti specialią jų rengimo grupę. Juk tai nėra paprastas fizinio Seimo nario buvimo ar nebuvimo priimant sprendimą klausimas, o nacionalinio saugumo ir galimo valdžios uzurpavimo siauros grupės žmonių, kurie valdys tą pačią "virtualaus Seimo" sistemą, rankose klausimas. O ateityje — vyriausybės, teismų ir kitų valdžios šakos.
Pažiūrėkite, kas vyksta JAV, kurios lietuviams yra demokratijos etalonas. Garsus skandalas su balsų skaičiavimu, kai kompiuteriai suskaičiavo Baidenui už Trumpą atiduotus balsus. Tai yra, prezidento lenktynių nugalėtojas buvo nustatytas ne realioje, o virtualioje erdvėje.
Paklausite, ką Lietuva turi su tuo bendro? Priminsiu, kad pasibaigus socialdemokratų kadencijai (2012-2016 metais) Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pagrindinio kompiuterio modernizavimo klausimas buvo svarstomas visiems "nepastebimai". To nereklamavo net smalsi Lietuvos žiniasklaida. Na, kompiuteriai, na, programos. Ką tai domina? Tada konkurse dėl už teisę prikimšti VRK kompiuterį programomis už šimtus tūkstančių eurų susirėmė su socialdemokratais (LSDP) ir konservatoriais (TS-LKD) susijusios įmonės. Laimėjo konservatoriai.
"Sputnik Lietuva" jau priminė, kad pagrindinis VRK kompiuteris pirmajame 2016 metų rinkimų ture pasirodė puikiai. Jo darbas sutrikdavo beveik kiekvieną valandą, o po dar vienos pataisymo ekrane rodydavo "besąlygišką konservatorių pergalę" net tose apygardose, kur tankiai gyvena rusai ir lenkai — amžini dešiniųjų oponentai. Pirmasis turas baigėsi pergale su minimaliu TS-LKD pranašumu.
Bet antrajame ture "giluminė Lietuva", išsigandusi dar vieno konservatorių sugrįžimo, rankomis ir kojomis balsavo už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Ir pagrindinis VRK kompiuteris tada nepadėjo. Tikriausiai jos virtualūs čiuptuvai dar nepasiekė regionų. Tačiau per ketverius konservatorių buvimo opozicijoje metus, matyt, buvo padarytos išvados ir atlikta programinės įrangos korekcija. Ir jau šį rudenį viskas vyko laikrodžio tikslumu.
Klausantis skandalingų žinių ir balsų skaičiavimo JAV prezidento rinkimuose, autoriaus galvoje sukasi beprotiškos mintys. Bet ką daryti, jei Lietuvoje, kaip ir Pabradės poligone, Amerikos kariai tobulina savo įgūdžius prieš "žygį į Rytus", Amerikos programuotojai taip pat tobulina savo balsų skaičiavimo įgūdžius? Galų gale, kaip žinote, amerikiečiai yra meistrai, kurie vasalų rankomis traukia kaštonus iš ugnies ir naudoja tuos pačius vasalus kaip bandomuosius triušius.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.