VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Berlynas vėl svarsto, kaip išvengti sankcijų "Nord Stream-2" projektui: šį kartą kalbama apie specialaus aplinkosaugos fondo sukūrimą. Tikimasi, kad tai padės apeiti Amerikos apribojimus ir saugiai užbaigti dujotiekio statybą. Ar tai pasiteisins, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničuk.
Fondas padės
"Taip Manuela Švezig nori pergudrauti JAV vyriausybę", — rašoma Vokietijos laikraščio "Bild" antraštėje. Apie sudėtingą regiono vadovybės planą žurnalistai sužinojo iš neįvardytų šaltinių.
Anot jų, organizacija "Klimato apsaugos fondas MV" ("StiftungKlimaschutz MV") pasirodys artimiausiomis dienomis. Įmonė spręs tik su dujotiekiu susiejusius klausimus, o pats "Putino vamzdis" (taip dujotiekis vadinamas laikraštyje) bus pristatytas kaip Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos "svarbus aplinkos apsaugos objektas".
Vokietijos įmonės, kurioms gresia sankcijos, perduos savo paslaugas fondo valdymui, o jis jas nukreips į dujotiekio statybą. Taigi, nė viena įmonė nedirbs tiesiogiai su Rusijos projektu ir joms nebus taikomos ribojamosios priemonės.
Federalinės žemės Energetikos, infrastruktūros ir skaitmeninimo ministerija kol kas nekomentavo publikacijos.
Atsisakymas atsisakyti
Tai nėra pirmoji vokiečių iniciatyva padėti "Nord Stream". Rugsėjo mėnesį Vokietijos vyriausybė pasiūlė JAV pastatyti amerikiečių suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugyklas Brunsbiutelio ir Vilhelmshaveno uostuose. Vokietijos valdžia tam skyrė apie milijardą dolerių, pranešė laikraštis "Die Zeit". Mainais Vašingtonas pritartų dujotiekio atidavimui eksploatuoti.
Neilgai trukus JAV Senatas pareikalavo papildomų sankcijų įmonėms Zasnico mieste, Riugeno saloje. Ten Rusijos projekto logistikos bazė — Mukrano uostas, kurį aptarnauja "Fährhafen Sassnitz". Burmistras Frankas Kraftas piktinosi: tai pažeidė tarptautinę teisę ir grasino darbo vietų praradimais. Jis tvirtino, kad Europa neturėtų leisti kištis į savo reikalus.
Niekas nebaudė miesto už užsispyrimą, tačiau nebuvo įgyvendintas ir terminalų, skirtų Amerikos SGD, projektas. Už juos Vilhelmshavene atsakinga bendrovė "Uniper" persigalvojo, pranešė AP. Rinkos žaidėjai tiesiog nenorėjo pirkti suskystintų dujų.
Tačiau jie visiškai neatsisako SGD saugyklų Vokietijoje. Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė Annika Einhorn sakė, kad apskritai vyriausybė palankiai vertina iniciatyvas, kurios "dar labiau paįvairins dujų infrastruktūrą".
Sankcijos ar nuolankumas
Tuo tarpu JAV sankcijos verčia įmones pasitraukti iš projekto. Lapkričio pabaigoje apie tai pranešė norvegų "Det Norske Veritas — GermanischerLloyd" (DNV GL), kuri dalyvavo tikrinant, ar darbai ir dokumentai atitinka standartus. Pasibaigus statyboms ji turėjo išduoti pažymėjimą.
"Mes manome, kad DNV GL veiklai dėl laivų, aptarnaujančių "Nord Stream-2" projektą, įrangos tikrinimo yra taikomos sankcijos. Todėl DNV GL nustojo teikti paslaugas, kurioms taikoma PEESA", — paaiškino bendrovės atstovas.
PEESA yra Valstybės departamento paskelbtas Europos energetinio saugumo apsaugos aktas.
Vis dėlto tokios iniciatyvos kaip regioninio aplinkos fondo sukūrimas vargu ar suteiks įmonėms pasitikėjimo. "Jūs galite padaryti viską, išlieka efektyvumo klausimas", — sakė Rusijos tarptautinių reikalų tarybos programos direktorius Ivanas Timofejevas.
Tiek Vokietijos vyriausybė, tiek ES toliau diskutuoja apie antrinių sankcijų pavojų. Platesnę darbotvarkę, išskyrus "Nord Stream-2", diskutuoja, pavyzdžiui, Iranas. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip tiksliai "Klimato apsaugos fondas MV" padės Rusijos dujotiekiui.
"Amerikiečiai sugeba blokuoti šį fondą, įtraukti jį į juodąjį sąrašą, taikydami sankcijas", — sako ekspertas. Jo nuomone, pirmiausia reikia suprasti, pagal kokią schemą veiks organizacija, ir pamatyti įstatyminius dokumentus.
"Be to, baudžiamoji byla Jungtinėse Valstijose gali būti iškelta prieš fondą, jei Teisingumo departamentas įtaria, kad pasitelkę jį jie nori išvengti ribojamųjų priemonių, — aiškina Timofejevas. — Pagal įstatymą, sąmoningas priešinimasis sankcijų režimui gresia iki 20 metų kalėjimo. Taigi, yra rizika. Bet kokiu atveju, ši idėja yra šakėmis ant vandens parašyta".
Dvi kėdės Vokietijai
Politikai pasirengę apgaudinėti, kad apeitų sankcijas ir diversifikuotų tiekimą, tačiau įmonės nenori rizikuoti. "Vokietija sėdi ant dviejų kėdžių. Viena vertus, yra ekonominio bendradarbiavimo su Rytais nauda. Kita vertus, yra "didysis brolis" iš Vašingtono, turintis didelę lobistinę įtaką", — pokalbyje su RIA Novosti sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Germanistikos centro pagrindinis mokslininkas Aleksandras Kamkinas.
Verslui naudingas stabilus pigių dujų tiekimas per "Nord Stream-2". "Dujos, kaip sakoma, yra ne tik vertingas kailis, bet ir svarbi žaliava chemijos pramonei. Ir tai, savo ruožtu, yra reikšminga pramonė Vokietijai, — aiškina jis. — Tačiau politinė klasė, CDU ir SPD partijos daugiau dėmesio skiria transatlantiniams santykiams ir Vašingtono nuomonė politiniam elitui yra lemiama".
Europa laukia Džo Baideno prisijungimo prie Baltųjų rūmų. Demokratas pasiryžęs atkurti ryšius — yra vilties, kad jis bus jautresnis partnerių siekiams.
Baideno valdomas globalizacijos vektorius tikrai sustiprės, mano Aleksandras Kamkinas. "Tačiau pirmenybė bus teikiama viršvalstybinėms struktūroms, — priduria jis. — Nors "Nord Stream-2" yra orientuotas į Europos, o ne transatlantinius interesus, tai prieštarauja Amerikos tiekėjų interesams. Todėl konkurencija bent jau sustiprės, o JAV sankcijų spaudimas toliau veiks".
Ekspertai sutaria, kad nereikia laukti ribojamųjų priemonių sušvelninimo. Vokietijos valdžios institucijoms teks laviruoti: čia tikslingos iniciatyvos įvairinti tiekimą, siekiant patenkinti importuotojus, ir fondų "visų labui" kūrimas. Tačiau kliūtys Rusijos dujotiekiui kol kas neišnyks.