VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Džo Baidenui atkeliaujant į Baltuosius rūmus, Šiaurės Atlanto aljansas pradėjo reformas. Dieną prieš tai pasibaigusiame aukščiausiojo lygio susitikime užsienio reikalų ministrai peržiūrėjo pagrindinius organizacijos principus ir pertvarkė jos darbą. Tik pagrindinės problemos liko tos pačios — Rusija ir Kinija. Kaip NATO ketina suvaldyti "Rusijos grėsmę", aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.
NATO pritaikymas krizėms
Jensas Stoltenbergas labai atidžiai ruošėsi vaizdo susitikimui su užsienio reikalų ministerijų vadovais. Ministrų susitikimas yra paskutinis prieš metinį aukščiausiojo lygio susitikimą, numatytą metų pradžioje. Iš anksto parengti darbotvarkę ir aptarti sukauptus klausimus reiškia apsidrausti nuo dalyvių nenuspėjamumo. Be to, buvo precedentų.
Pavyzdžiui, praėjusių metų susitikimo išvakarėse Emanuelis Makronas pasakė, kad "NATO ištiko smegenų mirtis". Tai nustatė diskusijos toną ir sujaukė visus planus. Aljanso nariai varžėsi tarpusavyje, norėdami įrodyti Prancūzijos lyderiui ir vieni kitiems, kad bloko viduje viskas gerai.
Donaldas Trampas išliko pagrindiniu transatlantinio solidarumo skeptiku. Atsakydamas į argumentus apie aljanso svarbą sulaikant Rusiją, Kiniją ir Iraną, JAV prezidentas pirmiausia reikalavo padidinti gynybos įnašus. Kovą su išorės iššūkiais, daugiausia dėl karinio Amerikos potencialo, jis laikė neracionalia.
Džo Baidenas būsimame aukščiausiojo lygio susitikime atstovaus Jungtinėms Valstijoms, o aljanso generalinis sekretorius tikisi grįžti prie buvusio "normalumo". Tuo Stoltenbergas nori pasakyti, kad amerikiečiai dar kartą patvirtins karinio ir politinio aljanso su bloko nariais svarbą.
Kad būtų įtikinama, prieš aukščiausiojo lygio susitikimą generalinis sekretorius kreipėsi į analitikus, norėdamas išsiaiškinti organizacijos problemas, pateikti būdus, kaip jas išspręsti, ir išdėstyti ateinančių dešimties metų užduotis. Tyrimo darbas buvo įformintas ataskaitoje, kurios pavadinimas buvo "NATO-2030".
Užsienio reikalų ministrai ėmėsi ekspertų skaičiavimų ir jų koregavimo tyrimo. Visi susitikimo dalyviai, įskaitant Prancūziją, pripažino, kad aljansui negresia "smegenų mirtis", tačiau reformos pravers.
"Svarbu pritaikyti gynybos aljansą prie naujos tarptautinės padėties. Krizinėse situacijose NATO turi veikti greitai ir vieningai, net jei tai gresia pagrindinių principų pažeidimu", — rašoma dokumente.
Pagrindinis dalykas, kurį siūlo pataisyti pranešimo autoriai, yra veto teisė: dabar ja vienodai naudojasi visos NATO narės. "Jei vienbalsis balsavimas bus ribotas, įtampa aljanse sumažės", — mano tyrėjai.
Ne visi ministrai sutiko su jų išvadomis, tačiau idėjos buvo pripažintos novatoriškomis.
Ir vėl "Maskvos ranka"
Tačiau dėl išorinių grėsmių visi dalyviai sutiko: Rusija ir Kinija tebėra rimtas iššūkis transatlantiniam saugumui.
"Maskva modernizuoja savo branduolinį arsenalą ir dislokuoja naujas raketas iš Tolimosios Šiaurės į Siriją ir Libiją. Rusijos buvimas taip pat padidėjo dėl Baltarusijos ir Kalnų Karabacho krizių", — sakė Stoltenbergas.
"Kremlius siekia buvusių sovietinių respublikų hegemonijos ir kenkia jų suverenitetui. NATO svarbu prisitaikyti prie naujos aplinkos, į kurią sugrįžo varžymasis su nuolat agresyvia Rusija", — antrino pranešimo autoriai generaliniam sekretoriui.
"Rusijos grėsmės neutralizavimo" darbai jau vykdomi. Norėdamas patvirtinti tai Stoltenbergas pateikė NATO bendradarbiavimo su Gruzija ir Ukraina patirties pavyzdį. Abi valstybės dabar yra sustiprinto pajėgumo aljanso partnerės. Tai suponuoja galimybę naudotis Vakarų technologijomis ir žvalgyba, tačiau nepriartėja prie visiškos narystės bloke.
Siekdamas sulaikyti Rusiją, aljansas ketina išplėsti savo buvimą Juodojoje jūroje — tai yra atsakas į "Rusijos karinio buvimo Kryme stiprinimą". Išsami informacija kol kas neatskleidžiama.
Rusijos pareigūnai sureagavo. "NATO veiksmai, įskaitant Juodosios jūros regione, žudo ESBO raidę ir dvasią. Atmetamas saugumo nedalomumo principas", — sakė Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.
Juodosios jūros prioritetai
"Pagrindinis NATO uždavinys yra pasirengti JAV prezidento pasikeitimui. Blokas tikisi, kad Baidenas paskatins konsolidaciją, o Trampo valdymo metu kilusios problemos išnyks. Tačiau vargu ar naujasis Amerikos lyderis atsisakys viso savo pirmtako palikimo. Jis tikriausiai ir toliau reikalaus, kad visos aljanso narės prisidėtų dviem procentais BVP prie bloko gynybos taupyklės", — sako Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.
Politologas mano, kad Baideno atėjimas nepakeis įtampos tarp NATO ir Rusijos. Tačiau atsižvelgiant į Maskvos dalyvavimą įvairiausiose tarptautinėse problemose, aljansas negalės ignoruoti dialogo — bent jau kariniu lygmeniu.
Kortunovas Juodosios jūros klausimus NATO darbotvarkėje aiškina didėjančia Rusijos įtaka Užkaukazėje: "Karas Kalnų Karabache ir Rusijos taikdarių dislokavimas nebuvo aljanso nepastebėtas. Tai yra teritorijos šalia Juodosios jūros, kurias NATO narės laiko savo interesų zona. Jie Maskvos stiprinimą laiko potencialiu. Iš čia kyla ir pareiškimai apie Juodosios jūros regiono prioritetą".
Tačiau Rusija nėra vienintelis NATO rizikos veiksnys Juodojoje jūroje, įsitikinęs ekspertas. "Jų planai įsitvirtinti Juodosios jūros regione yra skirti ne tiek Maskvai, kiek Ankarai, — mano jis. — Nepaisant narystės bloke, Turkijos pozicija daugeliu klausimų skiriasi nuo bendros nuomonės. Redžepas Tajipas Erdoganas turi prieštaravimų su Graikija, Prancūzija, net Vokietija ir JAV. Tačiau NATO nori grąžinti Turkiją į aljansą. Kitas tikslas yra sumažinti tolesnį Turkijos ir Rusijos suartėjimą".
Ukraina toliau vykdys NATO Juodosios jūros darbotvarkę. Tuo pačiu metu santykiuose su aljansu pagrindinė tema bus Rusijos karinių pajėgų Kryme stiprinimas, sakė ekspertas. "Naujų objektų statybą pusiasalyje Kijevas pateikia kaip dar vieną grėsmę transatlantiniam saugumui. Ukrainos valdžia atkakliai tvirtins, kad Rusijos karinių sistemų dislokavimas Kryme yra problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio", — neatmeta Kortunovas.
Atsisveikinti su iliuzijomis
Tbilisis taip pat palaikys NATO dėmesį Juodosios jūros regionui, įsitikinusi Gruzijos viešųjų reikalų universiteto profesorius Tornikė Šarašenidzė. Jis tai paaiškina Rusijos kariuomenės buvimu Pietų Osetijoje.
"Gruzija jau seniai neturi iliuzijų, kad artimiausiu laikotarpiu įstos į NATO. Nepaisant to, ji bando išplėsti bendradarbiavimą su bloku", — pažymi Šarašenidzė.
Jis pripažįsta, kad karas Kalnų Karabache sustiprino Rusijos pozicijas Užkaukazėje. Ir priduria: "Armėnija turi sąjungininkę — Rusiją. Azerbaidžanas turi Turkiją. Tarp šių šalių iš tikrųjų susikūrė karinis aljansas. Gruzija neturi tokio sąjungininko, belieka pasikliauti NATO".
Nepaisant retorikos, nei Gruzija, nei visas Juodosios jūros regionas nėra prioritetinės problemos, sakė ekspertas. Pagrindinis NATO uždavinys dabar yra užmegzti dialogą su Baidenu. Ir kitų metų pradžioje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas bus pirmasis išbandymas.