VILNIUS, gruodžio 11 — Sputnik. Paskirtasis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atsakė į vienos iš žiniasklaidos priemonių pareiškimą apie tai, kad ministerija nėra viešai paskelbusi, kad Lietuvos karinius sraigtasparnius remontuos Slovakijos įmonė, pasirašiusi sutartį su Rusijos koncernu.
Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad artimiausiomis dienomis karinė technika bus siunčiama remontui, kuris kainuos šešis milijonus eurų. Tekste sakoma, kad "nors susitarimas su slovakais buvo pasirašytas beveik prieš mėnesį, Krašto apsaugos ministerija apie tai dar nėra viešai paskelbusi".
Anušauskas paneigė šią informaciją ir teigė, kad sudaryta sutartis buvo paskelbta viešųjų pirkimų duomenų bazėje, ir atitinkamą nuorodą pateikė savo įraše Facebook.
"Susitarimas neleidžia pasitelkti trečiųjų šalių be Lietuvos sutikimo, kad ir kokie būtų slovakų valstybinės įmonės tarptautiniai ryšiai. NATO narės iš Rytų Europos visais būdais stengiasi atsisakyti rusiškos karinės technikos. Lietuva taip pat per artimiausius kelis metus pakeis sraigtasparnius amerikietiškais", — parašė politikas.
Savo ruožtu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad naujajai Vyriausybei tenka užduotis sumažinti technologinę priklausomybę nuo nepatikimų tiekėjų strategiškai svarbiose srityse.
"Deja, šiandien Lietuvos turimus Mi-8 sraigtasparnius remontuosianti Slovakijos įmonė detales pirks iš Rusijos. Šių sraigtasparnių kapitaliniam remontui reikalingos atsarginės dalys gaminamos tik Rusijoje, tad kol kas visiškai neįmanoma išvengti priklausomybės nuo Rusijos karinės pramonės. Svarbu, kad visas remonto procesas būtų kontroliuojamas, o sraigtasparniai nebūtų išgabenti į Rusiją", — parašė deputatas.
Kasčiūnas pažadėjo, kad ateityje bus parengtas ilgalaikis veiksmų planas, kad su Rusija strategiškai svarbiose srityse susijusios įmonės negalėtų gauti krašto apsaugos sistemos projektų ir įsigijimų. Pasak jo, šis sprendimas bus įtvirtintas įstatymu.
Politikas priminė iš JAV įsigytą sraigtasparnio platformą "UH-60 Black Hawk" ir keturis sraigtasparnius. Sutarties suma siekė 181 mln. eurų, o karinė technika į respubliką atvyks tik 2024 pabaigoje.
Vilnius sako, kad amerikietiški sraigtasparniai padės šaliai atsikratyti "sovietinio palikimo" kariniame sektoriuje, nes Lietuvos kariuomenė vis dar naudoja Mi-8.
Tuo tarpu Rusijos ekspertai mano, kad "Black Hawk" pirkimas yra per brangus respublikos biudžetui. Be to, technine prasme amerikiečių sraigtasparniai ir rusiški Mi-8 netgi yra panašūs, tačiau greičiausiai įranga iš JAV yra brangesnė.
NATO stiprina karinį kontingentą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos valstybės, tarp jų ir Lietuva, už dideles sumas aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.
Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.