O padėtis su einamųjų metų valstybės biudžeto įvykdymu yra tokia bloga, kad net norint iš dalies užpildyti biudžeto skylę, reikia daug pinigų. Taigi, Ukrainos valdžia turėjo kruopščiai paieškoti, RIA Novosti medžiagoje rašo Sergejus Levčenka.
Galiausiai pavyko surinkti gana daug pagal vietinius matus: 2,6 mlrd. dolerių. Ir tai per savaitę! Ukraina jau gana ilgai gyvena nuo kredito iki kredito, tačiau tokių savaitinių skolų pritraukimo tempų nebuvo matyti jau penkerius metus.
Po naujų paskolų pritraukimo Ukrainos valstybės skola, įskaitant valstybės garantuojamas paskolas, priartėjo prie 2,5 trilijono grivinų (74 mlrd. eurų), tuo tarpu valstybės biudžetas šiek tiek viršija vieną trilijoną grivinų, o BVP yra mažesnis nei keturi trilijonai. Vis dėlto, net ir skubus skolinimasis neleis užpildyti skylės biudžete. Tačiau jis taps papildomos skolos naštos veiksniu 2021 metų ir vėlesnių metų biudžete.
Matyt, Nacionalinio antikorupcijos biuro vadovo Artiomo Sytniko neliečiamumo sąskaita europiečiai gavo 100 % garantijas, tačiau vargu ar tuo apsiribojo. Pavyzdžiui, keistai atrodo pinigų dalies pervedimo ir Ukrainos pralaimėjimo ginče su ES dėl neperdirbtos medienos eksporto moratoriumo sutapimas pagal terminus. Pralaimėjimas, kurį dabar vargu ar apskųs Ukrainos pusė. Tiesą sakant, ukrainietiškos medienos tiekimą Europai net nebuvo pagalvota sustabdyti moratoriumo veikimo metu: miškas keliavo malkų, kurių išvežimui moratoriumas netaikomas, pavidalu. Tuo pat metu europiečiai užmerkdavo akis į akivaizdų dokumentų klastojimą ir "malkas" priimdavo kaip neapdirbtą medieną. Dabar nemaloniai kvepiantis verslas įteisintas, tai, beje, niekaip nepadės negailestingai iškertamiems Polesjės ir Karpatų miškams.
Dar 600 milijonų dolerių pavyko pritraukti dėl papildomo euroobligacijų išleidimo komercinėje rinkoje su 6,2 procento palūkanų. Ukrainos finansų ministerija tame įžvelgė priežastis pergalei, paskelbusi naujus pasiskolinimus pigiausiais skolinimais doleriais komercinėje rinkoje Ukrainos istorijoje. Taip yra, bet reikia suprasti, kad šiais laikais reikšminga skolų dalis turi neigiamą tarifą, o 6,2 proc. palūkanų per metus yra nepaprastai per didelė suma Vyriausybės paskoloms. Taigi, kartu su pergale dėl rekordiškai žemų paskolos palūkanų, ministerija turėjo pranešti ir apie išdavystę: Ukraina ir toliau skolinasi už rekordiškai aukštas visam pasauliui palūkanas.
Dar 300 milijonų dolerių pavyko paimti iš Pasaulio banko COVID-19 pandemijos padariniams įveikti. Formaliai šie pinigai turėtų būti panaudoti garantuotų minimalių pajamų programai Ukrainoje finansuoti, kad dar vienas milijonas Ukrainos piliečių neatsidurtų žemiau skurdo ribos. Faktiškai šie pinigai bus skirti mokėjimams tam tikroms piliečių, nukentėjusių nuo karantino apribojimų, kategorijoms, pirmiausia smulkiojo verslo atstovams. Stipriai krintančių prezidento Zelenskio ir valdančiosios partijos reitingų sąlygomis, buvo nuspręsta panaudoti šį kaulą, kad nutiltų bene aktyviausia piliečių kategorija. Tuo tarpu vienkartinės išmokos neviršys 280 dolerių vienam asmeniui. O atsižvelgiant į valdžios žlugimą ir totalinę korupciją, lieka neaišku, kokia dalis iš skirtos sumos pasieks tikruosius adresatus, o kokia atsidurs reikiamų žmonių kišenėse.
Dar 16 milijardų grivinų Ukrainos finansų ministerija praėjusią savaitę pasiskolino vidaus rinkoje. Daugiausia mokėjimams už anksčiau paimtas vidines paskolas. Čia liūdna įvykio pusė yra ta, kad pasiskolinti daugiau ar mažiau rimtą sumą pavyko tik gerokai padidinus vyriausybės obligacijų pajamingumą. Jei vasarą šios obligacijos buvo išleistos šiek tiek daugiau nei aštuoniais procentais palūkanų per metus, tai paskutinio išleidimo metu grivinos kursai pirmą kartą per gana ilgą laiką viršijo 12 procentų. Ir tai esant pagrindiniam nacionalinio banko kursui šešių procentų lygyje. Tačiau tuo pačiu metu praėjusią savaitę pirmą kartą nuo šių metų vasario sustojo nerezidentų lėšų nutekėjimas iš Ukrainos vyriausybės obligacijų rinkos. Tai gali reikšti susitarimus dėl naujų žaidimų su grivinos kursu, visų pirma, galimą jos sustiprėjimą, kad į Ukrainą būtų įvesti spekuliaciniai pinigai, kaip kad buvo 2019 metais. Tai bus naudinga valstybės biudžetui finansuoti trumpalaikėje perspektyvoje. Tačiau visai ekonomikai tai bus eilinis smūgis, kuris laikui bėgant neigiamai paveiks biudžetą.
Galiausiai praėjusią savaitę Deniso Šmyhalio Vyriausybė nusprendė išduoti valstybės garantijas, kad valstybės įmonė "Ukrenergo" gautų 11,3 mlrd. grivinų paskolą. Paskola imama, kad būtų išmokėtos skolos "žaliosios" elektros energijos tiekėjams, kurių kilovato kaina Ukrainoje yra kelis kartus didesnė nei, tarkime, analogiška kaina Vokietijoje. Galima įvairiai vertinti Vakarų šalių bandymus padidinti "žaliosios" energijos dalį, tačiau Ukrainoje tai yra gryna schema, skirta išplauti lėšas siaurai suinteresuotųjų asmenų grupės naudai. Ir tarp šių asmenų yra ne tik Rinatas Achmetovas, kuriam iš nurodytos sumos atiteks daugiau nei trys milijardai grivinų, bet ir "Vakarų partnerių" atstovai, kurie pretenduoja gauti beveik dvigubai daugiau nei pagrindinis Ukrainos oligarchas. Todėl visiškai įmanoma, kad Europos Sąjungos 600 milijoninės lėšų dalies skyrimas yra susijęs su Ukrainos įsipareigojimais patenkinti "žaliosios" kartos savininkų apetitus. Tiesą sakant, trečioji šios sumos dalis iškart grįš į Europą per "žaliąją" schemą.
Tačiau net ir nepaisant tokios sėkmingos skolinimosi veiklos, gruodžio 14 dienos duomenimis, tai yra, faktiškai likus dviem savaitėms iki Naujųjų metų, nuo metų pradžios valstybės biudžeto išlaidų straipsniai gavo tik vieną trilijoną grivinų siekiantį finansavimą. Per likusį laiką reikia išleisti 140 mlrd., o tuo sunku patikėti. Pirma, laiko liko labai nedaug. Antra, norint padengti visas išlaidas, reikia dar vienos savaitės su tokia pačia rekordine skolinimosi apimtimi. Bet jie jau pasiėmė visur, kur tik galėjo. Todėl net nepaisant rekordinių skubia tvarka paimtų paskolų apimčių, biudžeto išlaidų punktų nevykdymas greičiausiai viršys 50 mlrd.
Tačiau Ukraina tam tikra prasme jau seniai peržengė ribą, kurią peržengus galima rimtai bijoti blogos politikos pasekmių: belieka joms ruoštis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija