Šiaip ar taip, tai praėjusį savaitgalį pareiškė žinomas Italijos, Lietuvos ir Kanados televizijos laidų vedėjas Savikas Šusteris — geriausio kandidato komentuoti šį klausimą, pripažinkite, negalima rasti. Kaip jis pasakė savo laidoje televizijos kanalo "Ukraina" eteryje, JAV ambasada ilgai priešinosi ir atsisakė kalbėti šia tema, tačiau asmeniškai jis "labai paprašė" Amerikos diplomatų sureaguoti į protesto akciją, kuri įvyko prie jų diplomatinės atstovybės Kijeve sienų. Ir užjaučiantys amerikiečiai atsiliepė.
Kaip paaiškėjo iš ambasados komentaro, "JAV yra labai susirūpinusi dėl Ukrainos žmonių ir vertybių, dėl kurių ukrainiečiai kovojo Maidane ir toliau miršta Donbase". Be to, Amerikos diplomatai, aiškiai užsimindami apie Rusiją, bandė perkelti atsakomybę už kišimąsi į Ukrainos reikalus kitai valstybei. Be to, jie Rusiją apkaltino ir karu, ir net kai kuriais ieškiniais teisme, "kuriais siekiama diskredituoti demokratiškai išrinktą Ukrainos vyriausybę ir jos reformas". Kokie ieškiniai turimi omenyje ir kaip pats prašymo pateikimo neva "demokratiniam" Ukrainos teismui faktas gali diskredituoti ką nors naudingo visuomenei, lieka paslaptimi.
Žodis "reformos" yra vienas mėgstamiausių Vakarų diplomatų leksikone, kai jie pateisina savo tiesioginį kišimąsi į Ukrainos reikalus. Ir nesvarbu, kad reformas mato tik tie, kurie apie jas kalba, tačiau jau daugelį metų patys žmonės to nepastebi. Pavyzdžiui, pagal tiesioginius Vakarų nurodymus ir jiems kontroliuojant Ukraina jau sukūrė šešias skirtingas antikorupcines struktūras, kurioms nuo Maidano laikų jau išleista dešimt milijardų grivinų (pagal dabartinį kursą — beveik 292 milijonai eurų). Tačiau per šį laiką nė vienas aukščiausias korumpuotas asmuo nebuvo įkalintas, o visos apklausos rodo, kad didžioji dauguma Ukrainos gyventojų taip ir nepamatė pokyčių kovoje su korupcija arba mano, kad padėtis tik pablogėjo. Ir tik JAV ambasada ir jos kolegos iš Vakarų vis dar tvirtina apie kažkokias pasauliui nematomas "reformas" — žodis gi geras.
Ukrainos vidaus valdymo mechanizmo ypatumus neseniai labai atvirai atskleidė Romanas Vaščiukas, kuris 2014–2019 metais dirbo Kanados ambasadoriumi Kijeve, tai yra, iš tikrųjų jis buvo tiesioginis šio režimo kūrimo dalyvis. Dar spalio mėnesį jis kalbėjo gana siaurame internetiniame seminare, kurį organizavo Ukrainos diaspora Kanadoje. Kadangi renginio organizatorių YouTube kanalas turi tik šiek tiek daugiau nei 400 sekėjų, o jo vaizdo įrašai paprastai sulaukia kelių dešimčių peržiūrų, Kanados diplomatas nusprendė, kad jis yra siaurame bendraminčių rate, ir viską atvirai papasakojo. Ir jeigu dabar Ukrainos žurnalistai nebūtų atkreipę dėmesio į jo kalbą, ji greičiausiai liktų nepastebėta. O paklausyti buvusio ambasadoriaus pareiškimų yra labai naudinga. Ypač tiems Kijevo Maidano aktyvistams, kurie iki šiol naiviai tiki, kad ten jie kovojo už savo nepriklausomybę, arba Rusijos vakariečiaims, kurie tiki užjūrio pareiškimų apie norą paversti Rusiją demokratiniu rojumi nuoširdumu.
Vaščiukas iš karto žeminamai apibūdino savo šalies gyventojus: "Ukrainiečiai — tai, kaip žinome, yra talentingi žmonės, o ypač talentingai jie moka apgauti save, o paskui skųstis savo bloga dalia". Štai kodėl Kanados ambasadorius, tiesiogiai pripažindamas kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus, tai pateisina tuo, kad po Maidano pati Ukrainos valdžia paragino Vakarus ne tik įsikišti, bet ir daryti jiems spaudimą: neva, mes patys negalime susitvarkyti. Ambasadorius, regis, net neįtaria, kad jis beveik pažodžiui apibūdino klasikinę žmonių istoriją iš "Vieno miesto istorijos", kurią parašė Saltykovas-Ščedrinas: "Mes daug ką sugadinome vienas kitam, o tiesos taip ir neturime. Eik ir valdyk mus!"
Taip ir gimė G7 ambasadorių grupė, kuriai de facto buvo perduotos nepriklausomos valstybės valdymo funkcijos (Vaščiukas maždaug taip ir sako — "tarptautinė komanda, turėjusi įtakos Ukrainos valdžios sprendimams"). Vertinant iš to, kaip ši struktūra dabar tiesiogiai spaudžia net šios valstybės Konstitucinio Teismo sprendimus, galima daryti išvadą, kad grupės funkcijos buvo ne tik išsaugotos, bet ir išplėstos. Beje, pats diplomatas tiesiai sako, kad ambasadoje turėjo Kanados darbuotoją, kuri "dirbo su Ukrainos teismų sistema". Tas faktas, kad visos tos valdžios institucijos ir teismai, kuriuos mini Vaščiukas, turėtų būti tartum nepriklausomi nuo bet kokio pašalinio kišimosi ir, atitinkamai, buvęs ambasadorius tiesiogiai pripažįsta Ukrainos Konstitucijos pažeidimą, jo visiškai nejaudina. "O ką mes galėjome padaryti, jei to nori patys ukrainiečiai?" — gūžteli pečiais kanadietis. Originalus Ukrainos politinės eutanazijos paaiškinimas.
Vaščiukas ciniškai pripažįsta, kad Vakarai iš šios šalies padarė "laboratorinį triušį", atlikdami su ja socialinius ir ekonominius eksperimentus, kurių jie neišdrįstų išbandyti savo gyventojams. Patvirtindamas šią tezę, diplomatas net savo pristatyme nupiešė triušį su morka priešais jį — kad būtų aišku, kaip jis valdė Ukrainą. Panašu, kad tokių eksperimentų variantai neišsemiami — bent jau kai kurie triušiai dar gyvi.
Tai yra, buvęs Kanados ambasadorius tiesiogiai patvirtina absoliutaus išorinio Ukrainos valdymo faktą. Ir netgi pripažįsta, kad jo kolegos kažkokiu būdu nuėjo per toli, reikalaudami iš jos neįmanomo. Tačiau iškart ateina stulbinama išvada: kadangi Ukraina "kariauja dviem vienodais karais dviem frontais — prieš Rusiją ir prieš korupciją", jos nereikėtų atitraukti nuo pagrindinės kovos. Ir tai, kaip jūs suprantate, nėra karas su korupcija. "Negalima sudeginti namo iš vidaus ir tuo pačiu metu jį apginti", — sako Vaščiukas. Tai yra, kova su korupcija, jo nuomone, — tai "namo padegimas iš vidaus". Štai jums ir visa "reforma". Gaila, kad 2013–2014 metais Kijevo Maidane tiesiogiai dalyvavę Vakarų ambasadoriai tada jo aktyvistams nepaaiškino, kad jie kovoja ne prieš korupciją ir net ne dėl "nėriniuotų kelnaičių", o dėl karo su Rusija. Manau, kad tai pakeistų situaciją.
Kanados diplomatas tiesiogiai sako Kijevui: kovokite su Rusija iki paskutinio ukrainiečio, tai yra, iki paskutinio "laboratorinio triušio". O kyšiai, korupcija ir kiti panašūs reiškiniai tegul lieka. Štai ir visa išorinio valdymo esmė. Jei kas nors galvojo, kad Vakarus domina jų valdomų teritorijų ir tautų klestėjimas, remdamasis šiuo pavyzdžiu jis gali įsitikinti, koks yra tikrasis jų tikslas.
Be to, patys ukrainiečiai, prieš leisdami eksperimentus su savimi, galėtų neužminti ant to paties grėblio, kurį jau seniai išgyveno kitos šalys. Pavyzdžiui, dabar kažkaip kukliai buvo paminėtas Deitono susitarimų, pagal kuriuos Bosnija ir Hercegovina buvo perduota oficialiam Vakarų valdymui, 25-metis. Žurnalas "The Economist" pateikia parodomąjį šio laikotarpio rezultatą: pusė šios kadaise išsivysčiusios teritorijos 14 metų gyventojų yra neraštingi. Nenuostabu, kad ir Vaščiukas viena iš Ukrainos "problemų" vadina per aukštą jos jaunimo išsilavinimo lygį — neva, jų teigimu, ir tiek daug revoliucijų iš to. Galima manyti, ko siekia G7 ambasadoriai, kai jie siekia "švietimo reformos" Kijeve.
Tuo nuostabiau, kad Amerikos diplomatai ir anksčiau paminėto Saviko Šusterio svečiai Ukrainos televizijos kanale piktai atmetė akivaizdų Vakarų išorinės kontrolės faktą. Laidos vedėjas užsipuolė protesto akcijos prie JAV ambasados sienų organizatorių Ilją Kivą, atstovaujantį partijai "Opozicijos platformą — Už gyvenimą": "Krymas okupuotas, Donbasas okupuotas. O jūs atliekate akciją "Yankee, go home!", nors jie neturi nieko bendro su šia okupacija".
Šusteris, būdamas Italijos ir Kanados pilietis, net nesupranta, kad grasinamu balsu reikalaudamas iš neva nepriklausomos Ukrainos liaudies deputato ataskaitos Ukrainos televizijos tiesioginiame eteryje, tuo metu jis pats ir yra šios šalies išorinės kontrolės įsikūnijimas. Vakarų ambasadoriai ir jų propagandiniai tarnautojai savo kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus jau laiko tokiu įprastu ir organišku. "O ką mes galime padaryti, jei to nori patys ukrainiečiai!" — gali pakartoti savo tautiečio Kanadoje žodžius Šusteris. Na, o jei ukrainiečiai to nenori, reiškia, juos reikia priversti tai daryti. Tam ir "reformos". Kad tik "laboratoriniai triušiai" nesibaigtų per greitai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
