VILNIUS, gruodžio 24 — Sputnik. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Lietuva sąmoningai iškreipia faktus ir ignoruoja istorinį kontekstą.
Praėjusią savaitę Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda dalyvavo konferencijoje-diskusijoje "Lietuvos žmonių kova už valstybę ir istorinę tiesą: Molotovo-Ribentropo paktas 1939-1989-2020", skirtoje 1989 metų gruodžio 24 d. įvykiams, kai buvo priimta rezoliucija, pasmerkianti Molotovo-Ribentropo paktą. Jis pareiškė, kad tie dokumentai buvo "okupacijų, masinių žudynių, trėmimų, turto nacionalizavimo, represijų, teisių ir laisvių suvaržymo" priežastys respublikai.
Zacharova pabrėžė, kad Lietuvos pastangos perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją nesilpsta. Jos nuomone, objektyvių diskusijų tame renginyje nebuvo.
"Renginiui nuo pat pradžių buvo nustatytas politizuotas tonas. Vėlgi kaip aksioma buvo pareikšti teiginiai apie vadinamąją "sovietinę okupaciją", taip pat nepriimtinos tezės apie vienodą nacių Vokietijos ir TSRS atsakomybę už Antrojo pasaulinio karo sukėlimą. <...> Mes tai laikome sąmoningu faktų iškraipymu ir istorinio konteksto ignoravimu. Tokių akimirkų šioje konferencijoje buvo daug", — savaitinėje spaudos konferencijoje pasakė diplomatė.
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė pažymėjo, kad neatsitiktinai leitmotyvu diskusijos metu buvo spekuliacijos Rusijos "žalos" Lietuvai atlyginimo tema.
"Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Sovietų Sąjungos sulyginimas su Trečiuoju Reichu yra šventvagystė 100 tūkstančių Raudonosios armijos karių, kurie atidavė gyvybę už Lietuvos išvadavimą nuo nacizmo, atžvilgiu. Mes puikiai žinome, kodėl Lietuvos valdžia, vykdydama tokias pseudo-mokslinius renginius, įveda į savo piliečių sąmonę mitą apie savotišką "sovietinę okupaciją", — pasakė Zacharova.
Lietuva aštriai kritikuoja 1939 metų nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Molotovo-Ribentropo paktą, teigdama, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Centrinės ir Rytų Europos valstybių valstybingumą". Tuo tarpu dokumento turinys neprasilenkė su tarptautinės teisės normomis ir valstybių sutarčių praktika, priimta tokio pobūdžio sureguliavimams.
Kartu su sutartimi buvo pasirašytas slaptas papildomas protokolas, kuriame buvo nurodytos Sovietų Sąjungos ir Vokietijos "interesų sferos". Į TSRS įtakos zoną pateko Latvija, Lietuva, Estija, Vakarų Baltarusija, Vakarų Ukraina ir Besarabija. Taigi Europos TSRS siena buvo nustumta kur kas toliau į vakarus. Tuo pačiu metu protokolas jokiu būdu nenumatė pokyčių kitų šalių sienose, taip pat ir karinėmis priemonėmis.
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė trečiojo dešimtmečio Europos valstybė, kuri pasipriešino fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktu su Vokietija buvo siekiama atitraukti karo grėsmę nuo šalies sienų.
Istorijos perrašymas Lietuvoje
Lietuvoje vykdomas istorijos perrašymo ir nacizmo šlovinimo kursas. Respublikoje "miško broliai" laikomi "nacionaliniais didvyriais", nors dauguma jų Antrojo pasaulinio karo metu buvo nacistinės Vokietijos pusėje ir dalyvavo žydų bendruomenės Lietuvoje naikinime. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir sovietų partijos darbuotojus.
Tie, kas nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami.
Be to, Baltijos šalys reguliariai skelbia kovą su "sovietų okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 m. neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui.