VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo konferencijoje, kurioje buvo pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Renginyje dalyvavo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, "Lietuvos demokratijos patriarchas" Vytautas Landsbergis, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai Zita Šličytė, Egidijus Bičkauskas ir Emanuelis Zingeris.
Valstybės vadovas teigė, kad slaptieji protokolai, kuriuos ilgus dešimtmečius sudarė TSRS ir nacistinė Vokietija, buvo "daugelio bėdų priežastis, ištikusi Lietuvos žmones".
"Nuo pat 1939 metų antrosios pusės šie dokumentai tiesiogiai lėmė mūsų šalies likimą. Su jais galime sieti daugelį Lietuvą ir jos žmones užklupusių nelaimių: okupacijas, masines žudynes, trėmimus, turto nusavinimą, represijas, teisių ir laisvių suvaržymus. Ne vieną dešimtmetį Molotovo–Ribbentropo pakto pasekmės mus lydėjo kaip slogus sapnas", — sakė Lietuvos vadovas.
Anot jo, istorinė atmintis, kuri esą išsaugojo "tiesą" apie susitarimą ir slaptus jo protokolus, "padėjo sugriauti tautų kalėjimo, tapusio Sovietų Sąjunga, sienas".
Prezidentas teigė, kad aukščiausių TSRS struktūrų sprendimas pripažinti slaptų protokolų egzistavimą ir jų pasmerkimas suteikė vilties, kad Rusija "galės pripažinti savo klaidas, iš jų pasimokyti ir užmegzti santykius su kaimynais remdamasi žmonių apsisprendimo teisės ir abipusės pagarbos principais".
Tačiau, anot Nausėdos, naujoji politinė kultūra esą neįsigalėjo Rusijos Federacijoje, o kaimyninėje šalyje valdžia yra jėgų, kurioms "nekelia pasibjaurėjimo" Stalino ir Hitlerio susitarimai, rankose.
"Slaptuosius protokolus, kurie kartą jau buvo didžiulėmis pastangomis ištraukti į dienos šviesą, vėl bandoma pridengti tankiu melo ir dezinformacijos šydu", — sakė valstybės vadovas.
Nausėda teigė, kad įtemptoje geopolitinėje situacijoje Lietuva gali pasikliauti savo sąjungininkais. Visuotinio intereso užkirsti kelią "istoriniam revizionizmui" pavyzdžiu jis pavadino Vokietijos kanclerės Merkel sprendimą perduoti Lietuvai Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilę. Šie dokumentai bus pristatyti virtualioje parodoje, kuri atidaroma gruodžio 22 dieną.
Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos šalių
Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad kai kurios Europos šalys bando perrašyti istoriją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Rusija yra įpareigota užtikrinti tiesos apie Didįjį Tėvynės karą išsaugojimą ir pasipriešinti bandymams klastoti savo istoriją. Pasak Rusijos vadovo spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo, darbas, siekiant užkirsti kelią istorinės tiesos iškraipymui, bus tęsiamas.
Lietuva griežtai kritikuoja 1939 metų Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Molotovo-Ribentropo paktą, teigdama, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą".
Kartu su sutartimi buvo pasirašytas slaptas papildomas protokolas, kuriame buvo nurodytos Sovietų Sąjungos ir Vokietijos "interesų sferos". TSRS įtakos zona apėmė Latviją, Lietuvą, Estiją, Vakarų Baltarusiją, Vakarų Ukrainą ir Besarabiją. Taigi, Europos dalies TSRS siena buvo nustumta kur kas toliau į vakarus. Tuo tarpu protokole nebuvo numatyta jokiu būdu pakeisti kitų šalių sienas, taip pat karinėmis priemonėmis.
Gegužės pabaigoje Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas pateikė įstatymo projektą, kuriame siūloma pripažinti negaliojančiu sovietų dekretą dėl Molotovo-Ribentropo pakto Rusijos Federacijos teritorijoje. Dokumente pažymima, kad nepuolimo tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas, įskaitant slaptą papildomą protokolą, teisingai pripažįsta "priverstinį sovietų vadovybės žingsnį, siekiant apsaugoti TSRS nacionalinius-valstybinius interesus ir jos saugumą".
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė trečiojo dešimtmečio Europos valstybė, pasipriešinusi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo su Vokietija paktu siekta išvengti karo grėsmės.
