Atskleista, į ką pritrūkę pinigų lietuviai kreipiasi pirmiausiai

Kaip rodo praktika, artimųjų finansinė pagalba dažniau pasitelkiama tuomet, kai reikalinga mažesnė iki 300 eurų suma
Sputnik

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Prireikus lėšų beveik pusė šalies gyventojų (44 proc.) pirmiausia apsvarstytų galimybę skolintis iš savo banko, rodo "Swedbank" užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

Apklausa rodo, kad per antrą karantiną būsto kainų lūkesčiai nemažėja

Tuo tarpu, trečdalis respondentų būtų linkę pasitelkti artimųjų finansinę pagalbą. 

"Tyrimas atskleidė, kad dėl didesnių sumų brangesniems pirkiniams ar buities pagerinimui gyventojai renkasi kreiptis į finansines institucijas. Tai rodo, kad lietuviai, pagal savo finansų valdymo pasirinkimus ir elgseną, vis labiau orientuojasi į šalis, turinčias ilgametes patikimai funkcionuojančių finansų rinkų tradicijas", — sakė "Swedbank" Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Remiantis tyrimo rezultatais, kitą banką nei tą, kurio paslaugomis naudojasi, paskolai pasitelktų 4 proc. respondentų. Dėl paskolos į kitą finansavimą suteikiančią kompaniją, kuri nėra bankas, kreiptųsi 3 proc. apklausos dalyvių.

Kaip rodo praktika, artimųjų finansinė pagalba dažniau pasitelkiama tuomet, kai reikalinga mažesnė iki 300 eurų suma. Tuo metu dėl didesnių sumų gyventojai yra linkę kreiptis į finansines institucijas. 

"Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad gyventojai vartojimo paskolą dažniausiai linkę apsvarstyti tuomet, kai nori įsigyti didesnį pirkinį, pavyzdžiui, buitinės technikos, elektronikos ar automobilį. Be to, tokia paskola tampa aktuali ir tada, kai patiriamos netikėtos išlaidos. Abiem šiais atvejais į banką paskolos kreiptųsi po 29 proc. gyventojų", — komentuoja Pulikas. 

Pasak jo, rečiau apie skolinimąsi galvojama tada, kai atsiranda asmeninių ar šeimos narių švietimo ir edukacinių poreikių (13 proc.). 

Mažiausiai skolintis gyventojai linkę kelionėms, šeimos šventėms ir laisvalaikiui bei pomėgiams — tam galimybę imti paskolą svarstytų gyventojų dalis, kuri bendrai sudaro 16 proc.