Remiantis Pavelo Durovo pareiškimu, per pastarąsias tris paras "Telegram" vartotojų skaičius išaugo 25 mln.
Be to, mesendžeris tapo antra daugiausiai atsisiųsta programa JAV. Nuo praėjusio trečiadienio iki sekmadienio jį įdiegė apie 545 tūkstančius kartų — tris kartus daugiau nei tuo pačiu praėjusios savaitės laikotarpiu. To priežastimi Didžiosios Britanijos laikraštis "The Telegraph" įvardijo Donaldo Trampo šalininkų, pasmerktų visuotiniam valymui interneto erdvėje, bėgime į išteklius, nepriklausančius nuo didžiausių Amerikos interneto korporacijų.
Dabartiniai įvykiai JAV, be abejonės, turėjo įtakos tam, kas įvyko, tačiau tai tik dalis paaiškinimo. Lygiagrečiai didėjant "Telegram" populiarumui Jungtinėse Valstijose aukščiausią laimės valandą išgyvena ir dar viena susirašinėjimo programėlė — "Signal".
"Reuters" duomenimis, netolimoje ateityje naujų programos diegimų skaičius gali viršyti milijoną vartotojų kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, sekmadienį ją visame pasaulyje įdiegė 810 tūkstančių žmonių, o tai yra beveik 18 kartų daugiau, palyginti su atsisiuntimų skaičiumi sausio 6 dieną.
Data pasirinkta ne veltui. Būtent šią dieną populiariausia planetoje susirašinėjimo programėlė "WhatsApp" atnaujino savo privatumo politiką, pagal kurią ji, kaip "Facebook" korporacijos dalis, dabar dalinsis informacija apie savo vartotojus su visa "programų šeimyna".
Kitą dieną Elonas Maskas paskelbė trumpą įrašą "Twitter" "naudokite Signal", kuriuo pasidalino ir "Twitter" kūrėjas ir generalinis direktorius Jack'as Dorsey'is. Nauji vartotojai užplūdo išreklamuotą programėlę, ir ji kurį laiką net negalėjo susitvarkyti su antplūdžiu.
"Telegram" kūrėjas taip pat neliko nuošalyje. Pavelas Durovas pastaraisiais mėnesiais ne kartą kritikavo kryptį, kuria vystosi tinklas. Dar vasarą jis piktinosi "Apple" ir "Google", valdančių visą pasaulinę programų rinką, monopolija — o tiksliau, duopolija.
"WhatsApp" politikos naujovės taip pat nepaliko jo abejingo. Durovas apie juos kalbėjo labai griežtai, dar kartą atkreipdamas dėmesį į savo veiklos pranašumus.
Faktinis "WhatsApp" ultimatumas vartotojams sukėlė griežtą atsaką net valstybės lygiu. Čia ypač pasižymėjo Turkija, kurios vadovybė, įskaitant asmeniškai prezidentą Erdoganą, atsisakė naudoti programėlę. Tada šalies Antimonopolinis komitetas pradėjo tyrimą.
Sunku spręsti, kokią žalą patirs "WhatsApp", tačiau įtariama, kad jos vadovybė ne kartą keikėsi netinkamu laiku paskelbdama naujas taisykles. Jei tai būtų padaryta prieš mėnesį, galbūt pasekmės būtų ne tokios rimtos.
Vartotojų kontrolė, neobjektyvus interneto kompanijų dėmesys jų privataus gyvenimo detalėms, žinoma, erzina daugumą žmonių, tačiau vis dėlto tai jau tapo įprasta ir paprastai suvokiama kaip neišvengiama. Be to, atsargų ir griežtą, neigiamą požiūrį į teisėtą informacijos apie vartotojus rinkimą iki šiol dažniau rodė tie, kuriuos visuomenė įvardija kaip ne visai adekvačius paranojiškus sąmokslo teoretikus.
Ką gali sukelti tokios lemtingos pasekmės paprastam įstatymus gerbiančiam piliečiui, tuo labiau gyvenančiam daug tūkstančių kilometrų nuo JAV, tai, kad informacija apie jo bendravimo ratą, pomėgius ir interesus (net jei tai yra gana subtilūs dalykai, pvz., mėgstamos pornografijos svetainės), yra nuolat stebima ir kaupiama Amerikos interneto kompanijų duomenų bazėse? Nebent kontekstinė reklama vis tiksliau pataiko į taikinį — štai ir visos pasekmės.
Žmonės daug labiau baiminosi dėl panašios jų pačių šalių valdžios veiklos. Tarptautinės susirašinėjimo programėlių IT kompanijos, kad ir susijusios su JAV, dažnai žmonių akyse veikė kaip žodžio laisvės išsaugojimo garantas ir demokratijos vykdytojas, nes dažnai paprasčiausiai ignoruoja nacionalinių vyriausybių reikalavimus, o rasti būdą juos suvaldyti labai nelengva.
Taigi, "WhatsApp" prieš kelias savaites paleistos naujovės, žinoma, sukėlė nepasitenkinimo kupiną niurzgėjimą tam tikrose grupėse, tačiau vargu ar pakenkė platiems mastams.
Štai tik privatumo politikos atnaujinimas sutapo su pasaulį sukrėtusiu valymo procesu, kurį surengė vis dar dabartinis JAV prezidentas ir jo šalininkai (beje, pusė šalies), šie labai privatūs pažangos ir demokratijos skleidėjai, įskaitant ir "Facebook". Be to, jų interneto paskyrų anihiliacijos technologijos parodė tokį efektyvumo lygį, apie kurį net nesvajojo valstybės, kurios tradiciškai kaltinamos perdėta piliečių kontrole ir nesutarimų slopinimu.
Per kelias trumpas dienas dėmesys klientui ir intuityvi sąsaja buvo numesta, siekiant atidengti totalitarinio monstro, kuris vienu mygtuko paspaudimu suardo milijonų žmonių likimą, esmę.
Nenuostabu, kad šiomis dienomis daugelis žmonių, suprasdami tikrovę, puolė ieškoti pakaitinių aerodromų, bandydami pasislėpti nuo ateinančios ir tikrai gąsdinančios ateities. Tiesa, daugumai jų yra liūdna žinia: ji veiks tik tų šalių piliečiams, kuriems frazė "skaitmeninis suverenitetas" nėra gerai žinoma.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.