VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino šalies institucijas stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Pirmadienį šalies vadovas susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku. Susitikime aptarta krašto apsaugos sistemos padėtis, veiklos planai ir uždaviniai 2021 metams. Daugiausia dėmesio skirta kibernetinio saugumo iššūkiams.
"Kibernetinio saugumo situacija šalyje šiuo metu yra vis dažniau testuojama nedraugiškų valstybių. Todėl būtina stiprinti atsparumą šioje srityje bei sutelkti dėmesį į efektyvią Nacionalinio kibernetinio saugumo centro veiklą", — šalies vadovą cituoja Prezidentūra.
Susitikime konstatuota, kad pastaruoju metu stebimas skirtingo lygio grėsmių, pasireiškiančių tiek per kibernetinius išpuolius, tiek ir per dezinformaciją, "minkštojo poveikio" kultūros augimas. Šiuo atžvilgiu pasiūlyta organizuoti tarpinstitucinį pasitarimą bei imtis aktyvesnės visuomenės edukacinės veiklos.
Prezidentui taip pat pristatytos krašto apsaugos sistemos prioritetinės veiklos sritys, aptarta civilinėms institucijoms teikiama pagalba valdant dėl koronaviruso pandemijos susidariusią ekstremalią situaciją.
Pasak šalies vadovo, būtina adaptuoti esamas ekstremalių situacijų, krizių ir kitokio pobūdžio grėsmių valdymo sistemas, į jų valdymą ir priežiūrą įtraukti visas suinteresuotas ministerijas bei kitas valstybės ir savivaldybių institucijas.
"Visuotinis požiūris į nacionalinį saugumą ir gynybą turi sujungti piliečių ir valstybės institucijų pajėgumus ir pastangas", — sakė šalies vadovas ir paragino siekti bendro požiūrio į gynybinių ir mobilizacinių užduočių vykdymą.
Lietuvos vyriausybinės įstaigos dažnai praneša apie kibernetines atakas. Gruodžio mėnesį kariuomenė pasiskundė apie bandymus klaidinti visuomenę dėl priverstinio skiepijimo. Rugsėjį tariamai Užsienio reikalų ministerijos vardu buvo išsiųstas pranešimas spaudai su Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų kreipimusi į Europos Sąjungą dėl Baltarusijos.
Dažniausiai tokius "kibernetinius išpuolius" politikai priskiria "Rusijos programišiams". Tačiau Maskva neigia visus kaltinimus, pažymėdama visišką jų nepagrįstumą.