VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Lietuvoje Rusijos žiniasklaida, įskaitant agentūrą "Sputnik Lietuva", buvo apkaltinta "klaidinga informacija" apie koronaviruso vakcinas. Tai teigiama Debunk.eu projekto medžiagoje.
Straipsnio autoriai teigia, kad "dezinformacijos" bangą sukėlė griežtos koronaviruso priemonės.
"Klaidingi/klaidinantys pasakojimai naudojami siekiant sudaryti įspūdį, kad Baltijos valstybės ir Lenkija negali atlaikyti pandemijos ir sumažinti griežtus apribojimus", — teigiama straipsnyje.
Be to, anot autorių, "Kremliaus kontroliuojama" žiniasklaida apkaltino Baltijos valstybes bandymu sukompromituoti Rusijos vakciną "Sputnik V" ir tuo, kad privalomos vakcinacijos programos pažeidžia žmogaus teises.
2020 metų gruodžio mėnesį "Debunk.eu" ekspertai išnagrinėjo daugiau nei 7000 straipsnių su "potencialiai pavojingu turiniu" ir išanalizavo 524 straipsnius su "melagingu ir klaidinančiu turiniu" įvairiomis kalbomis iš 73 žiniasklaidos priemonių.
Pasak jo, pagrindinis "dezinformacijos pasakojimas" buvo tas, kad Vakarai siekė "diskredituoti Rusijos ir Kinijos vakcinas".
"Ši žinia buvo dezinformacijos kampanijos, kuria buvo siekiama iškelti Rusijos vakciną ir diskredituoti Vakarų vakcinas, dalis — šios pastangos buvo pradėtos po to, kai "Sputnik V" vakcina buvo priimta kritiškai ir atsargiai", — pažymi autoriai.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad Rusijos žiniasklaida paskelbė "Baltijos šalių nesugebėjimą kovoti su koronaviruso pandemija" ir neva bandė propaguoti mintį, kad TSRS laikais Baltijos regionas gavo privilegijas, kurios leido šioms respublikoms gyventi patogiai net ir žlugus Sovietų Sąjungai.
"Taip pat teigiama, kad COVID-19 pandemija sunaikino Baltijos šalių pasaulėžiūrą, paremtą prielaida, kad "vieninga Europa yra gera", o pirmoji pandemijos banga buvo sėkmingai įveikta tik laiku uždarius sienas. Be to, ES šalys pešasi dėl atkūrimo fondo ir bando "išgyventi vienos". Taip pat kalbama apie ES vienybės griuvimą, kurį propagavo prokremliška žiniasklaida", — sakoma pranešime.
Svetainėje teigiama, kad "dezinformaciją" daugiausia skleidė žiniasklaidos priemonės, susijusios su Rusijos naujienų agentūromis. Be kita ko, kalbama apie agentūras "Sputnik Lietuva", "Sputnik Latvija", "Sputnik Estija". Taip pat minimas portalas "Ekspertai.eu" ir kiti naujienų šaltiniai. Kartu teigiama, kad visos įvardytos žiniasklaidos priemonės turi "gana marginalią auditoriją". Kita vertus, autoriai nepagrindžia griežtų pareiškimų, adresuotų šių žiniasklaidos priemonių skaitytojams.
Tuo tarpu didžioji dauguma informacinės medžiagos, skelbiamos "Sputnik Lietuva" apie koronaviruso situaciją respublikoje, yra pagrįsta oficialių Lietuvos institucijų — Sveikatos apsaugos ministerijos, Statistikos departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir kt. — duomenimis. Autorinėje medžiagoje visada pažymima, kad apžvalgininko nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
"Debunk.eu" iniciatyvą finansuoja viena didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių, kurioje jau ne kartą pastebėta netikrų naujienų sklaida.
Pernai spalį Europos Vadovų Taryba Twitter'yje paskelbė vaizdo įrašą apie projektą. Vaizdo įraše pasakojama apie Lietuvos žurnalisto, kovojančio su "dezinformacija ir netikromis naujienomis", darbą. Tada vartotojams buvo rodoma filmuota medžiaga su laikraščių ir žurnalų pavadinimais. Tarp jų buvo ne socialiniai-politiniai leidiniai, o leidiniai su receptais ir sporto laikraščiai.
2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia pasipriešinti Rusijos žiniasklaidai, o "Sputnik" ir RT yra pagrindinės dokumente įvardijamos "grėsmės". Nemažai Vakarų politikų, įskaitant Amerikos senatorius ir Kongreso narius, Prancūzijos prezidentą, apkaltino "Sputnik" ir RT kišimusi į rinkimus JAV ir Prancūzijoje, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Rusijos pareigūnai teigė, kad tokie pareiškimai yra nepagrįsti.
Opozicija Rusijos žiniasklaidai ypač aktyvi Baltijos šalyse. Visų pirma, Lietuvoje reguliariai raginama užblokuoti Rusijos televizijos kanalus, nes jie perteikia požiūrį, kuris skiriasi nuo "vienintelio teisingo".
"Sputnik V" vakcina
2020 metų rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V". Vakcina yra pagrįsta gerai ištirta ir patvirtinta žmogaus adenovirusinio vektoriaus platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir šalutinio poveikio nebuvimas.
"Sputnik V" perėjo III fazės klinikinius tyrimus. Vakcinos veiksmingumo rodiklis, matuotas kiekviename tarpiniame duomenų analizės etape, visais trim atvejais viršijo 90 proc. Atliekant tyrimus nebuvo nustatytas nė vienas sunkios ligos eigos atvejis.
Daugelis šalių, įskaitant Europos valstybes, sutiko tiekti Rusijos vakciną. Pirmoji preparatą ES gavo Vengrija. Tuo tarpu Lietuvoje skiepijimo procesas paženklintas skandalų — gabenant "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinas buvo pažeista šalčio grandinė, dėl to vakcinavimo procedūra laikinai buvo sustabdyta, taip pat buvo tų, kurie bandė pasiskiepyti be eilės. Respublika ne kartą skundėsi, kad vakcinų tiekimo procesas yra per ilgas, o šalies prezidentas Gitanas Nausėda paragino kovoti su korupcijos ir nepotizmo atvejais.
Anksčiau Lietuvai teko atsisakyti papildomų "Modernos" vakcinos dozių pirkimo dėl to, kad bendrovė nusprendė padidinti kainas.
Tuo tarpu respublika užima pirmąsias pozicijas ES pagal sergamumą koronavirusu.
Rusijos žiniasklaidos priespauda Baltijos šalyse
Pastaraisiais metais padėtis su Rusijos žiniasklaida Baltijos šalyse tampa vis sudėtingesnė. Pavyzdžiui, 2020 m. gruodžio pradžioje keli rusakalbiai latvių žurnalistai buvo apkaltinti ES sankcijų režimo pažeidimu.
Pagal Latvijos baudžiamojo kodekso 84 straipsnį jiems gresia bauda arba laisvės atėmimas. Latvijos, Lietuvos ir Estijos valdžios mano, kad šiems žurnalistams, bendradarbiaujantiems su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", taikomos ES sankcijos, nustatytos naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui.
Tačiau žurnalistai nėra šių portalų darbuotojai ir veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai bei korespondentai. Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pažymėjo, kad ES sankcijos yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi, tad negali būti taikomos visiems, bendradarbiaujantiems su kontroliuojančiąja bendrove.
Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus žurnalistų atžvilgiu pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į šias baudžiamąsias bylas.
