VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Grasinimas sulėtinti ES atkūrimo fondo paleidimą — tai vienintelis "branduolinis ginklas", kurį turi Baltijos valstybės. Apie tai "Baltkom" radijo eteryje pareiškė Europos Parlamento deputato Ivaro Ijabo (Ivars Ījabs) patarėjas, valdybos "Už plėtrą / Už!" narys Peteris Vinkelis (Pēteris Vinķelis).
"Baltijos šalių premjerai neva duoda mandatą ir primena šalies premjerei, kuri veda derybas jų vardu, kad sutarėme dėl vieno dalyko ir prašom neleisti šio susitarimo keisti. Aišku, kad vienintelis "branduolinis ginklas", kurį turi Baltijos šalys, — tai neratifikuoti pinigų skolinimosi sutarties", — pasakė jis.
Pasak Vinkelio, Baltijos šalių pareiškimas yra daugiau priminimas nei rimta grėsmė, nes kol kas dokumentą ratifikavo tik dvi iš 28 ES šalių.
"Tai priminimas apie mūsų rimtus ketinimus neleisti suabejoti "Rail Baltica" projektu galutiniame ES biudžeto dokumente", — pridūrė jis.
Anksčiau paaiškėjo, kad Baltijos šalys po pandemijos gali užvilkinti nacionalinių ekonomikos atkūrimo po pandemijos planų ratifikavimą, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica" projektui. Nepaisant to, Briuselis neketina patenkinti Baltijos šalių norų.
Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad pirmą kartą Baltijos šalys pasielgė kaip Lenkija ir Vengrija, žinomos dėl savo skandalingo elgesio. Pasak jo, "Rail Baltica" projektas yra atvirai korumpuotas, nes jame nėra ekonominės prasmės.
"Rail Baltica"
"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Tikimasi, kad kelias pradės veikti 2026 metais.
Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas atsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.
Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.