VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Pirmą kartą Baltijos šalys leido sau veikti su ES taip pat, kaip ir Lenkija bei Vengrija, RuBaltic.ru rašo Aleksandras Nosovičius.
Anksčiau paaiškėjo, kad Baltijos šalys gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica". Nepaisant to, Briuselis neketina pritarti Baltijos valstybėms.
"Atitinkamai orioje Europos šeimoje kaista dar vienas garsus skandalas su indų daužymu. <...> Baltijos valstybės pirmą kartą elgėsi kaip du pagrindiniai Europos Sąjungos verslininkai, grasindami sukelti problemų sąjungininkams jautriausias momentas ir jiems jautriausioje srityje", — pažymi Nosovičius.
Ekspertas prisiminė situaciją, kai Lenkija ir Vengrija sustabdė sutartą septynerių metų ES biudžetą. Tačiau, priešingai nei Varšuva ir Budapeštas, Baltijos šalių elgesys niekada nekėlė problemų Briuseliui, pažymi straipsnio autorius.
"Įdomiausia, kodėl jie to siekia. Ne dėl įstatymo viršenybės sąlygos skirstant Briuselio subsidijas, kaip, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, kurios, gaudamos europinius pinigus, tikisi vykdyti suverenią vidaus politiką.
Tylaus Baltijos šalių maišto priežastis buvo grėsmė atvirai korumpuotam ekonomiškai beprasmio geležinkelio projektui, kurio statyba Europai nėra investicija, bet tiesiogine ir perkeltine prasme pinigų užkasimas po žeme", — rašo Nosovičius.
Tuo tarpu daugelis ekspertų ne kartą teigė, kad projektas yra nemokus. Ekspertai pabrėžė, kad šiaurės–pietų kryptimi nuo Helsinkio iki Varšuvos per Baltijos šalis nėra krovinių ir keleivių srauto, reikalingo geležinkeliui pakrauti, o vienintelė jo prasmė, be biudžeto "apkarpymo", yra NATO karių perkėlimas.
Pasak Nosovičiaus, jei projektas turėtų tik karinę paskirtį, tada kelias būtų buvęs nutiestas ir pradėtas eksploatuoti jau seniai.
"Iš tikrųjų paaiškėja, kad Baltijos politikai, kad ir kaip jie beklykautų, netiki Rusijos karine agresija Baltijos šalyse, o NATO sąjungininkai, kad ir ką jie sakytų, netrokšta ginti šių Baltijos šalių. Todėl "Rail Baltica" virto korupcine subsidijuojama nuoma Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios be galo išleidžia pinigus jo statybai, suprasdamos, kad siaurojo geležinkelio negalima užbaigti. Kai tik jis bus baigtas ir pradėtas naudoti, pinigų srautas iš Briuselio bus nutrauktas", — sakė ekspertas.
Nosovičius pažymėjo, kad TSRS žlugimas galiausiai pasirodė naudingas Rusijai, nes jai nebereikia "maitinti" Baltijos valstybių, "klausytis šių šalių isterijos" ir pasiduoti jų šantažui.
"Rail Baltica"
Projektas yra geležinkelis, sujungsiantis Baltijos valstybes su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Suomija atsisakė dalyvauti.
Tikimasi, kad geležinkelis pradės veikti 2026 metais.
Manoma, kad projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Retkarčiais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas kainuos daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Projekto auditas, kurio rezultatus 2020 metų vasarą paskelbė Europos Audito Rūmai, atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su trasos investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos.
Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.
