VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Krašto apsaugos ministerija nestatys karinio poligono vakarinėje šalies dalyje, praneša ministerijos spaudos tarnyba.
Teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimas parodė, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą LR Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.
Artimiausiu metu planuojama skelbti naują konkursą galimybių studijai dėl potencialių teritorijų, tinkamų naujam kariniam poligonui įsteigti, identifikavimo.
Kaip pažymi ministerija, šiuo metu Lietuvos kariuomenė tikslina kriterijus ir technines specifikacijas, kurios būtų keliamos organizuojant paslaugos pirkimo konkursą visos Lietuvos aplinkos vertinimo studijai atlikti. Šia studija bus siekiama išsiaiškinti, kuri vieta Lietuvos teritorijoje būtų tinkamiausia karinių pratybų reikmėms, taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus.
2020 metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta studija buvo identifikavusi potencialias teritorijas Vakarų Lietuvoje, kurios galėjo būti potencialiai tinkamos kariniams poligonams. Tokios vietos buvo įvardintos trys: Telšių ir Mažeikių r. savivaldybių teritorijose, Šiaulių ir Akmenės r. savivaldybių teritorijose arba Kelmės r. savivaldybės teritorijoje.
Naujoji galimybių studija bus atliekama pagal patikslintus reikalavimus ir specifikaciją. Į ją bus įtraukti gamtosauginiai, demografiniai, ūkiniai ir geologiniai kriterijai. Naujoji karinė treniruočių vieta turės sudaryti galimybę vienu metu organizuoti dviejų batalionų (daugiau kaip 1 tūkst. karių su karine technika) manevravimo bei dviejų kuopos dydžio padalinių šaudymo pratybas.
Krašto apsaugos ministerija norėjo šalies vakaruose pastatyti naują karinį poligoną. Departamente vietos pasirinkimas buvo siejamas su "stiprėjančiomis Rusijos kariuomenėmis pajėgomis Kaliningrade".
NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai siekiu sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.
Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.