Paaiškėjo, kiek elektros energijos iš Baltarusijos AE patenka į Lietuvą

Kasčiūnas mano, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios yra suinteresuotos užsidirbti pinigų perkant energiją iš elektrinės. Pasak jo, jos bandys sulėtinti arba sustabdyti išėjimo iš BRELL įgyvendinimą
Sputnik

VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Apie 12 procentų visos Lietuvos sunaudojamos elektros energijos pagaminama Astravo AE, pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak jo, pinigine išraiška tai siekia 11 milijonų eurų per mėnesį. Kasčiūnas mano, kad būtina paspartinti pasitraukimo iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) įgyvendinimą.

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

Pasak jo, būtina kuo labiau paspartinti šio projekto įgyvendinimą, tačiau yra įmonių, norinčių užsidirbti pinigų iš tokių schemų (energijos pirkimo iš Astravo AE). Jo teigimu, jos padarys viską, kad sinchronizavimas būtų lėtesnis arba apskritai sustotų.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuva nesugebėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš Astravo AE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei Astravo AE pradės veikti, tačiau tuo tarpu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti nuo BRELL ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją, per jau pastatytą jūrinę jungtį "LitPol Link" ir "Harmony Link". Tai planuojama įvykti iki 2025 metų.

Pakeliui į išėjimą iš BRELL: parinktos teritorijos elektros jungčiai su Lenkija

Lietuvos siekis pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo energijos žiedo procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus tiek išteklių, tiek finansiniu požiūriu, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva mano, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.