VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" naujos elektros jungties su Lenkija projekte baigė vieną iš teritorijų planavimo etapų, skirtų Baltijos šalių energetinei sistemai sinchronizuoti su žemyninės Europos tinklais, praneša bendrovės spaudos tarnyba.
Anot bendrovės pranešimo, Lietuvos teritorijoje parinkta trasa jūroje ir sausumoje bei įsigyta teritorija Darbėnų pastotei statyti.
Sausio pabaigoje Energetikos ministerija pritarė "Harmony Link" jungties ir 330 kV skirstyklos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai. Dar praėjusių metų pabaigoje "Litgrid" įsigijo teritoriją Kretingos rajone, kurioje bus Darbėnų pastotė — "Harmony Link" prijungimo prie Lietuvos elektros sistemos taškas.
Pažymima, jog požeminis "Harmony Link" kabelis sausumoje bus tiesiamas Palangos ir Kretingos savivaldybėse: nuo Baltijos jūros ties Būtinge iki "Litgrid" įsigytos teritorijos Kretingos rajono savivaldybėje, Žynelių kaime, kur bus pastatyta Darbėnų pastotė.
Anot bendrovės, šiai teritorijai įsigyti buvo atliktos pirkimo, o ne žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros tam, kad projektas būtų įgyvendintas laiku. "Litgrid" įsigijo 26,5 ha teritoriją, atsižvelgiant į rengiamo inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijos alternatyvas. Bendra įsigytų sklypų vertė — 371 tūkst. Eur.
Planuojama, kad maždaug 330 km bendro ilgio 700 MW galios povandeninė ir sausumos aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis "Harmony Link" 2025 metais sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje.
Iš viso "Harmony Link" projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys parama iš Europos infrastruktūros tinklų fondo.
Pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tai planuojama padaryti iki 2025 metų.
Lietuva siekį išeiti iš BRELL paaiškina noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes energijos tarifai neišvengiamai kils.
Tačiau Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
