Lietuvos vyriausybė pritarė elektros energijos kaupiklių projekto įgyvendinimui

Šalyje bus sukurtos iki 200 megavatų talpos saugyklos, skirtos taupyti elektros energiją momentiniam perdavimui gedimų atveju
Sputnik

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimo projektui, apibrėžiančiam akumuliatorinių baterijų, kurios turėtų užtikrinti nepertraukiamą elektros sistemos veikimą, kol bus baigtas sinchronizavimo projektas ir išėjimas iš BRELL, ir jų valdytojo statusą bei veiklos sąlygas, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Pakeliui į išėjimą iš BRELL: parinktos teritorijos elektros jungčiai su Lenkija

Šis projektas užtikrina teisinį pagrindą įrengti kaupiamuosius įrenginius Lietuvos elektros energetikos sistemoje ir užtikrinti jų veiklą pereinamuoju laikotarpiu, taip pat po sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros tinklais. Saugyklos teiks paslaugas rinkos sąlygomis.

Siūlomiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, 200 MW kaupiamuosius įrenginius, skirtus elektros energetikos momentiniam rezervui didinti, siekiama turėti jau kitų metų pradžioje.

Šiuo metu egzistuojantys rezerviniai įrenginiai nėra pajėgūs reaguoti nedelsiant ir jų paleidimas užtrunka ilgesnį laiką, todėl šalyje turės būti įrengtos baterijos, kurios galės pradėti tiekti energiją per kelias sekundes nuo trikdžių atsiradimo.

Iš viso Lietuvoje bus įrengti keturi 50 MWh talpos elektros kaupimo įrenginiai. Jie bus naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti nenumatytų situacijų tinkle atveju. Energijos kaupikliai pradės tiekti energiją nedelsiant ir nustos vos tik atkūrus balansą sistemoje įprastais būdais.

Taip pat pažymima, kad energijos kaupimo įrenginio projektas yra pagrįstas nacionalinio saugumo interesais.

Pasitraukimas iš BRELL

Ekspertas: pasitraukusi iš BRELL Lietuva atsidurs ant išlikimo slenksčio

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tai planuojama padaryti iki 2025 metų.

Lietuva siekį išeiti iš BRELL paaiškina noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes energijos tarifai neišvengiamai kils.

Tačiau Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.